BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

62. Požeminė pelkė pilkojo vandens valymui.

Būtent pilkojo, t.y. nutekamojo vandens iš kriauklių, vonios, skalbyklės, dušo, bet ne iš tualeto (juodojo nutekamojo vandens). Nors apskritai šis būdas tinka ir juodam vandeniui, bet tada jau reikia didesnių plotų ir rūpestingiau apgalvotos technologijos. Pas mus tualetas bus kompostuojantis, taigi, pelkė bus nedidelė- 4×1x1m. Čia matosi duobė, kurios dugne eina vamzdis lietaus vandens nuvedimui į prūdą. Gale įstatytas trišakis, pro kurį į tą patį vamzdį pateks vanduo iš pelkutės. Iš šono ateina vamzdis iš namo. Mažoka gylio, todėl vamzdis papildomai apšiltintas.

Duobės dugną ir šonus išklojau visokiais paminkštinimais, plėvelių likučiais. Tada įklojau baseininę plėvelę, vėl su vargais užsandarinau vamzdžių prakišimo vietas. Tada užmoviau sugrežiotą vamzdžio gabalą- pro čia į pelkutę pateks pilkasis vanduo.

Dabar vėl visą duobę reikia išklot apsauginiu sluoksniu. Klojau plėvelių likučiais, dugnui turėjau linoleumo seno, dar juodos agroplėvelės- vienžo, tinka viskas, kas apsaugo plėvelę nuo tiesioginės trinties su akmenukais. Na ir tada jau galima pildyti sijotu žvirgždu (kamazas- 300 lt ir dar liko paskleisti ant keliuko). Turėjau stambesnio keramzito, tai aplink skylėtus vamzdžius jo papyliau- bus lengviau sunktis vandeniui.

Ant ištekėjimo atšakos uždėjau (paprasčiausiai pastačiau ant dugno) didesnio skersmens skylėtą vamzdį. Čia bus reguliujamas vandens lygis pelkutėje. Pro viršų, ant viduje esančios atšakos, užmovus ilgesnį vamzdžio gabalą, atitinkamai pakils ir vandens lygis pelkutėje. Vasarą vanduo turi būti per sprindį nuo paviršiaus, o atėjus šalčiams vandens lygis nuleidžiamas beveik iki dugno.

Užpildžius duobę iki viršaus, apipjaustoma plėvelė aplink palyginamos žemės, ir kitą pavasarį jau bus galima sodinti vandens augalus (švendrus, ajerus ir pan.). O kol kas viskas taip ir liks iki pavasario.

Dabar dar sugalvojau, kad namo viduje vėliau pasidarysiu paprastą riebalų gaudyklę ir pirminį filtrą- ne taip greit užsineš infiltracijos zona.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (76) | “62. Požeminė pelkė pilkojo vandens valymui.”

  1.   vytas911 rašo:

    o gal dugno ir nereikejo visokiom plevelem deti?

  2.   Kestas rašo:

    Kiek suprantu skalda tik prafiltruos nutekamaji vandeni nuo stambesniu nesvarumu. O kaip vanduo patenkantis i pruda bus isvalytas nuo buitines chemijos?

  3.   Anonimas rašo:

    Kestui: toje terpėje dauginsis mikroorganizmai kurie ir valys nuotekas :)

  4.   RB rašo:

    Pagrindiniai vandens valytojai bus vandens augalai su savo visą pelkutės tūrį peraugusiomis šaknimis ir ant jų, o taip pat ir žvirgždo įsikūrusiomis mikroogranizmų kolonijomis. Tai yra biologinis valymas, ir toks vandens valymas yra žymiai efektyvesnis nei dabar Lt visuotinai plintantys komerciniai varijantai. Patikėk, “Traidenis” ir visa statybų industrija deda ir dės daug pastangų, kad tokie pačių statytojų įrengti, paprasti, pigūs ir efektyvūs valymo įrenginai niekada neįgytų legalumo.

  5.   Kestas rašo:

    Gal apie sia sistema galima kur nors daugiau pasiskaityti?

  6.   Vygintas rašo:

    O kaip su visagaliais indų plovikliais? Ar nenugalabys jie augalų su visais organizmais? Komerciniuose variantuose jie labai smagiai nužudo visas pilamas bakterijas ir vanduo koks atbėga toks ir nubėga.

    Taip pat, gal galima išgirsti daugiau info apie riebalų gaudytuvus ir filtrus.

  7.   RB rašo:

    Visa teorija ir praktika (anglų k.) yra čia: http://www.mediafire.com/download.php?nuwtgwkljdn

    Jei jau įsirengi biologinius valymo įrenginius, tai turbūt nebus sunku pereiti prie draugiškesnių gamtai ploviklių, šampūnų, skalbimo priemonių. Indams plauti puikiausiai tinka valgomoji soda, actas. Tarp kitko skaičiau, kad tokie valymo įrenginiai eksperimentinių tyrimų metu visai neblogai valė vandenį užterštą ne tik plovimo priemonėmis, bet ir naftos produktus.

    Riebalų gaudyklės veikimo principas yra toks: į talpą, tarkime 20l tūrio, atiteka vanduo. Ištekėjimo anga yra arčiau dugno, po vandeniu, taigi, riebalai patekę į talpą kyla į paviršių ir ten plūduriuoja, palaipsniui virsdami riebalingos masės storu sluoksniu, kurį reguliariai (kas pusmetis gal) reikia išgriebti. Kažkas panašaus į pieno separatorių.
    Pirminis filtras yra paprasčiausia talpa (20-50l) pripildyta rupaus smėlio ar žvirgždo, pro kurį sunkiasi nutekamasis vanduo. Tokį smėlį teks po kiek laiko pakeisti. Tam atvejui, kai vienu metu išleidžiama daug vandens (vonios) ir jis nespėja sunktis pro filtrą, reikia įrengti rezervinę talpą kur galėtų kauptis nespėjęs prasisunkti pro filtrą vanduo. Žodžiais kažkaip sunku aiškint, turėkit kantrybės, parodysiu kaip padariau kai ateis laikas.

  8.   keistutis rašo:

    O kaip tokia pelkutė išgyvens per žiemos šalčius? (nebent jų nebebus)

  9.   RB rašo:

    Tai būtent dėl šalčių ši pelkutė ir yra požeminė. Yra įvairių būdų paruošti tokius valymo įrenginius žiemai. Darbų tvarka maždaug tokia:
    -rudenį, nudžiuvus augalams, jie nušienaujami ir arba sudeginami, arba paskleidžiami dirvos paviršiuje, bet ne sode, darže ar komposto krūvoje. Likusios augalų šaknys ir mikroorganizmai vis dar valo vandenį, tik silpniau, todėl atitinkamai reikia kiek pakeisti vandens vartojimo būdą;
    -galima visą pelkutės paviršių ušdengti antikondensacine plėvele, ar paprasčiausia ir pigiausia agroplėvele ir ant jos supilti šiaudų, durpių sluoksnį (kurį vėliau bus galima naudoti mulčui), ar apkasti sniegu. Pas mane yra likęs kaip tik panašių išmatavimų 12 mm, penkių kamerų polikarbonatinės dangos gabalas, tai gal pritaikysiu jį šitam reikalui, nes pro skaidrią dangą dar ir saulė reikšmingai pašildys;
    -orui šąlant, pro vandens lygio reguliavimo angą stebima, ar nesusidarė ledo sluoksnis. Kai tik pradeda formuotis ledas, kuris nebeatitirpsta iki vakaro, numaunama vandens lygį pakelianti vamzdžio dalis, vandens lygis krenta iki minimalaus (o gal galima užmauti trumpesnį vamzdį ir nuleisti lygį per pusę, pvz.) ir vanduo teka maždaug 0,8-1m gylyje. Žvirgžde likęs ledo sluoksnis veikia kaip papildomas termoizoliacinis sluoksnis.

    Toks maždaug yra dabar man žinomas požeminės pelkutės žiemos režimas. Sakoma, kad tokia pelkutė turėtų be įpatingų problemų veikti kai oro temperatūra mėnesį laikosi apie -20C. Tai jei bus didesnių ir ilgiau trunkančių šalčių , stebėsiu padėtį ir galvosiu ką daryt.

  10.   Lenkas rašo:

    visgi nepagaunu is tavo konstrukcijos kaip vamzdziu lygi reguliuosi ir ar neuzsals tau vandenelis dar vamzdyje neatitekejes iki pelkutes

  11.   nemunas rašo:

    kompostuojantis tualetas - t.y. be vandens?

  12.   RB rašo:

    Jep, be vandens. Jei dar negirdėjai apie tokį paskaityk mano verstą esminį knygos apie tokius tualetus skyrių “Kompostavino Dao”:
    http://www.mediafire.com/download.php?ywhlken90d9
    Na, ir jei netingi, gali perskaityt ir visą įdomią ir net linksmą knygą anglų k.:
    http://www.mediafire.com/download.php?z2ehm1onkiy

    >Lenkui: Žiūrėk pirmą nuotrauką, matai gale trišakį su užmautu vamzdžio galu- tai yra ištekėjimo iš pelkės vieta. Mintyse pripildyk tą duobe vandens ir suprasi koks bus minimalus vandens lygis pelkėje. Dabar mintyse prie to galo prijunk 70 ilgio vamzdi, kurio viršus irgi atviras. Vanduo duobėje kils iki vamzdžio viršaus ir pro jį vėlgi pateks į nutekėjimo vamzdį. Taip reguliuojamas vandens lygis pelkėje, o kad tai būtų įmanoma ir pripylus žvirgždo, ant šio trišakio su vamzdžiu užmautas dar vienas, dvigubai didesnio skersmens vamzdis prigręžiotas skylučių.
    Vamzdis nuo namo iki pelkutės yra tik apie 1 m ilgio, papildomai apšiltintas ir yra maždaug 70 cm gylyje po žeme. Žinau, kad gylio mažoka, tad jei bus problemų papildomai apkasiu sniegu ar apkrausiu šiaudais. Bet aš kažkaip linkęs manyti, kad čia viskas bus tvarkoj, nes nutekamasis vanduo iš namo atitekės pliusinės temperatūros ir turėtų spėti pasiekti pelkutę nesušalęs.

  13.   Lenkas rašo:

    kaip supratau ta vamzdi reiks numaut/uzmaut bent 2 kart i metus, bet tai turetu but labai nepatogu maustyt ta vamzdi, ypaz kai ten uzsines smulkiu smeliu, o kaip originale padaryta? gal kas dar gudriau sugalvota? kokio gylio ir kokiu atstumu trasa nuo namo? gali tekt ir ja sniegu apkasinet ziema… aisku pas mus nebebuna ziemu kai menesi -20. seip liuks, sveikinu, kai laiko bus reiks visa bloga pavartyt :)

  14.   Roke rašo:

    O kur desis juodasis vanduo is tualeto? Perkaiciau visa Jusu blog’a visai patiko, sekmes, as dar tik pradedu statybas (pojektavimo stadija)

  15.   RB rašo:

    Tai kompostuojančiam tualete nėra juodojo vandens, nes ten apskritai joks vanduo nenaudojamas. Viskas keliauja į kompostavimo dėžę, po dviejų metų- į daržą ir ten virsta braškėm ir salotom.

    “reiks numaut/uzmaut bent 2 kart i metus, bet tai turetu but labai nepatogu”- cha, cha, nu pralinksminai tu mane žmogau. Galvojau, kad aš tinginys kaip reikalas, bet tu mane aplenkei.
    Su vamzdžiu nuo pelkutės iki kūdros viskas tvarkoj- gylis nuo 1 iki 1,3 m.

  16.   Lenkas rašo:

    tai manai, kad per skylutes neprisirinks smulkaus smeliuko kuris trukdys uzmaut ta vamzdi? nu gal… Kada planuoji pradet naudot pagal paskirti pelkute? O seip negalima be augalu, nes kiek zinau anaerobines bakterijos veisiasi ten kur joms yra maisto, tuomet viskas taptu dar paprasciau, nereiketu pleveles, nereiketu reguliuoti vandens lygio, uzsinesus infiltravimo laukui(tarkim po 5-10 metu), pakeiti tik zvirgzda nauju ir vel veikia. Cia pamastymai, laukiu kritikos :)

  17.   Lenkas rašo:

    tiesa dar straipsnio pradzioj paminejai lietaus vandeni kazkodel, tai i pelkute ir lietaus vandeni varysi, ar spes jis filtruotis, ar cia tik klaida, kodel ne tiesiai i pruda?

  18.   RB rašo:

    Pelkė be augalų jau ne pelkė, o kažkas panašaus į komercinius biologinio valymo įrenginius, kur pagrindinį darbą atlieka mikroorganizmai. Pelkėje pagrindinį valymą atlieka augalai, savo šaknimis. Net jei mirtų visos bakterijos, vanduo būtų valomas pakankamai gerai. Smėliukas nėra didelė problema, visada pro viršų galima išvalyti.

    Lietaus vanduo teka vamzdžiu po pelke, tiesiai į kūdrą. Į tą patį vamzdį įteka ir išvalytas vanduo iš pelkės.

  19.   Lenkas rašo:

    Tai ar beda, jei bakterijos mirsta, ju juk pilnas gruntas? Nera maisto - mirsta, yra - vel prisidaugina. Sorry uz kvailus klausimus, jei uzknisa gali neatsakinet :) Pavasari pats turesiu priiminet sprendima kur det pilkaji vandeni. Pvz pas mane didesne beda, nera prudo ir nelabai jo noriu, nors vietos sklype butu. Be to gruntas beveik visam sklype molingas. Nera net kur nudrenuoti lietaus vandeni.

  20.   Luddite rašo:

    pasirodo jau kąžką panašaus projektuoja ir firmos bent vieną radau:
    http://nuotekuvalymoirenginiai.lt/index.php/nuoteku-valymo-sistemos-charakteristika-nuotekos-
    man tai įdomu ar tokie įrenginiai tiktų ir juodo vandens valymui, kiek ir ką reiktų keisti, kadangi to nešvaraus vandens kiekiai būtų nedideli ir nepastovūs (kaimo sodyba) tai atskirai daryti pilko ir juodo vandens filtrus, ar kompostuojamus tualetus nesinori

  21.   RB rašo:

    Ta nuoroda taip tiesiogiai neatsidaro, bet radau jų tekstą. Neblogai surašyta, tai perkeliu čia, kad nereikėtų knistis:

    Augalų-grunto filtrai: Juose nuotekų valymas vyksta dėl nuotekų filtravimosi per gruntą. kuriame įleidusi šaknis pelkinė augalija (nendrės, meldai…). Stambios daleles čia sulaikomos fiziškai, o nuotekose esančius baltymus, riebalus ir kitas medžiagas grunte esančios bakterijos naudoja kaip maistą, suskaidydamos juos į paprastesnius junginius. Taigi išvalymas augalų-grunto filtruose pagrįstas mikrobiologiniu, fizinių-cheminiu ir augalų fiziologiniu procesu. Išvalymas priklauso nuo:
    1. filtro grunto sudėties;
    2. filtravimosi ir grunto sugeriamumo savybių.
    Augalų - grunto filtras sudarytas iš įvairios granuliometrinės sudėties smėlio ir žvyro mišinio. Augalai pagerina šilumos izoliacines savybes žiemą, taip pat grunto hidraulines savybes, saugo gruntą nuo užkolmatavimo. Kaip rodo tyrimai, augalai palaiko grunto filtracines savybes laiko bėgyje nepakitusias. Be to augalai veikia kaip katalizatorius, atiduodami deguonį ir kitas medžiagas, sudaro palankias gyvenimo sąlygas sau ir kitiems gyviems organizmams. dalyvaujantiems šalinant biogenines medžiagas. Nuotekų organinės medžiagos mikrobiologiškai suskaidomos, išgarinamos ar paverčiamos humusu. Humusas nepablogina grunto pralaidumo.
    Augalų augimo ir jų šaknų formavimosi dėka užtikrinamos pakankamos hidraulinės smėlio-žvyro filtrų sąlygos ir po daugelio veikimo metų.
    Augalų - grunto filtrai turi pranašumų:
    1. aukštas išvalymo laipsnis;
    2. didelis buferiškumas: nuotekų debitai ir užterštumo svyravimai neturi didelės įtakos valymo efektyvumui;
    3. naudojamos vietinės statybinės medžiagos (smėlis, žvyras ir kt.);
    4. mažos eksploatacinės išlaidos;
    5. nėra nevalytų nuotekų kontakto su aplinka;
    6. ilgaamžiški, platus panaudojimo diapazonas. Augalų - grunto filtrai tinka naudoti: pavienių sodybų, gyvenviečių nuotekoms valyti. Sezoninių įmonių, kempingų, viešbučių nuotekoms valyti. Mėsos, daržovių perdirbimo įmonių nuotekoms valyti. Nitratais, fosfatais, insekticidais ir kitomis priemaišomis užterštoms nuotekoms valyti.
    Iš augalų tinkamiausios yra nendrės (tinkamiausios nendrės - Australis). Jos vienintelės iš pelkių augalų gali įleisti šaknis iki 60-100m gylio. Nendrių filtrų schemos parodytos 3 ir 4 paveikslėliuose.
    1. Horizontalus nendrių filtras:
    Nuotekos iš kanalizacijos tinklo nukreipiamos į daugiakamerinį septiką, kuriame nusėda neištirpusios stambios priemaišos. Mechaniškai apvalytos nuotekos vėliau patenka į nendrių filtrą. Jame nuotekos filtruojasi horizontaliai. Perfiltruotas vanduo patenka į perforuotą surinkimo vamzdį. Susikaupęs dumblas iš skeptiko (priklausomai nuo dydžio skeptiko ir nuotekų kiekio) turi būti pašalintas.
    2. Vertikalus nendrių filtras:
    Nuotėkos čia filtruojasi vertikaliai. Nuotekos iš skeptiko patenka į paskirstymo šulinį ir kelis kart per dieną siurblių pagalba tiekiamos į nendrių filtrą per paskirstymo vamzdžius. Perfiltruotas vanduo patenka į perforuotą vamzdį ir nuvedamas į surinkimo šulinį. Po to išleidžiamas į paviršinio vandens telkinius arba filtratas panaudojamas sodui, pievai laistyti.
    Smėlio ir nendrių filtrai rekomenduotini nedidelių nuotekų valyklų (15-50m3/d) su išvalytų nuotekų išleidimu į paviršinio vandens telkinius schemose arba filtratą panaudojant sodui, pievai laistyti. Rekomenduotinas vienam gyventojui smėlio ir nendrių filtro plotas 5-7 m”. Smėlio. žvyro ir nendrių filtrai miestų ir priemiesčių zonoje bei sodų bendrijose nerekomenduojami. Tokios sistemos eksploatacijos trukmė 15-18metų.
    Pagal atliktų tyrimų rezultatus nustatyta, kad vertikalūs filtrai labiau produktyvūs.

  22.   Luddite rašo:

    na ten apskritai sjie siūlo įsirengti visus įmanomus valymo įrenginius, man pvz sudomino pasvirusios pievos terasos panaudojimas, tačiau įvedus per google radau ( http://www.waterland.lt/leidinys_lt/tomai/t13_lt.htm#s8), jog tokie įrenginiai veikia LT praktikoje ir valo nepakankamai, o vat grunto augalų valo visai neblogai.
    gal irgi pacituosiu čia:
    KIETAVIŠKIŲ SMĖLIO IR ŽASLIŲ AUGALŲ - GRUNTO FILTRŲ BEI EIGIRGALOS ANAEROBINIŲ VALYMO ĮRENGINIŲ TYRIMAI
    Albinas KUSTA, Renė KUSTIENĖ, Midona DAPKIENĖ
    Santrauka

    Straipsnyje nagrinėjama mažų nuotėkų kiekių, susidarančių Lietuvos kaimo vietovėse, valymo problema. Tyrimų tikslas - nustatyti kaimo vietovėse taikomų valymo įrenginių darbo efektyvumą, galimybes taikyti juos Lietuvoje. Detaliai tirti trijų tipų valymo įrenginiai: Kietaviškių vertikaliosios filtracijos smėlio filtras, Žaslių augalų-grunto filtras ir Eigirgalos rekonstruoti anaerobiniai valymo įrenginiai.

    Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad labai efektyviai buitines nuotėkas valo vertikaliosios filtracijos smėlio filtras ir pakankamai gerai - augalų-grunto filtras, tačiau šių filtrų faktinė apkrova mažesnė už projektinę. Abiejų tirtų filtrų eksploatacija paprasta ir pigi, todėl tokio tipo valymo įrenginius tikslinga taikyti Lietuvoje.

    Eigirgalos nuotėkų valymo įrenginių pirma pakopa - anaerobinis įrenginys valo patenkinamai, tačiau kitos dvi pakopos - biologinis tvenkinys ir šlaitinis biofiltras - veikia nepatenkinamai. Taigi bendras šių valymo įrenginių efektyvumas nepakankamas.

  23.   Luddite rašo:

    beje kaip supratau tos pelkutės gali būti paviršinės ir požeminės, norėtusi išgirsti nuomonę kurios efektyvesnės mūsų salygomis, tikiu kad prieš pasirinkdamas išnagrinėjai ir kt. variantus? pas patį galbūt atvira neįmanoma dėl kaimynų aplink - kaip suprantu ji turėtų skleisti kvapus ;)?

  24.   RB rašo:

    Dėl valymo įrenginių sodyboje tai aš stebiuosi, kodėl tau netinka kompostuojantis tualetas. Sutinku, reikia priprasti, pradžioje atrodo keistai viskas, bet paskui pasidaro taip normalu, kad net negalvoji. Mano dukra šią vasarą važiavo dviračiais į žygelį ir apsistojo keliom dienom savo draugų tėvų krūtai įrengtoje sodyboje, su trinkelėm, hektarais pjaunamos vejos, net nuosava futbolo aikšte nu ir pan., o šalia viso to blizgesio ir puikiausiai veikiantis ir naudojamas, vos ne pagal “The humanure handbook” įrengtas kompostuojantis tualetas…
    Bet jei jau negali to peržengt, tai teks prieš pelkę įrengt nedidelį septiką, pvz., įleist į žemę vieną šulinio žiedą, pabetonuot dugną, uždėt sandarų dangtį (nes kvaps nekoks bus). Juodas ir pilkas vanduo pateks į tą septiką, čia dumblas,kietos dalelės sės į dugną, riebalai kils į paviršių, o vanduo toliau tekės į pelkę ir valysis.

  25.   Luddite rašo:

    na kiek domėjausi tuo kompostavimu, tai negerai kai šūdai ir myžalai būna kartu, tada rektų atskirai kakoti ir atskirai myžti, nesu labai į tai įsigilinęs, tačiau mano brolis tokiais reikalais domis tai va tai ir atskleidė, nzn kur čia tiesa slypi

  26.   R rašo:

    Tai paviršinės mūsų sąlygomis netinka todėl, kad žiemą užšals viskas. Ten gylis paprastai būna apie 30 cm. Kvapas nėra tokia didelė problema kai valomi tik pilkieji vandenys ir nėra pirminio septiko. Jei pilkasis vanduo pabūna septike bent parą, jis pavirsta juoduoju vandeniu, t.y. pradeda gan nemaloniai dvokti ir toks vanduo tekantis paviršiumi jau kels su tuo susijusių problemų. Ai, dar nepaminėjau, kad iš požeminės pelkės sklindančio kvapo blokavimui ant viršaus supilamas 10 cm durpių sluoksnis.

    “žvyro ir nendrių filtrai miestų ir priemiesčių zonoje bei sodų bendrijose nerekomenduojami”- va, dar į šitą absurdą atkreipiau dėmesį. Čia tas pats, kas rašyti, kad medžiai ir krūmai miestuose ir priemiesčiuose nerekomenduojami.Įdomu, kas verčia žmones mėtytis tokiomis, su realybe nieko bendro neturinčiomis frazėmis.

  27.   R rašo:

    “kiek domėjausi tuo kompostavimu, tai negerai kai šūdai ir myžalai būna kartu”- briedas visiškas.

  28.   Luddite rašo:

    na manau tą frazė apsidraudimui, kad tokiose vietose geriau jų nedaryti jei nenori turėti vargo su valdiškom institucijom, kadangi kam nors įrengus tokius įrenginius neišvengiamai atsirastų nepatenkinti kaimynai, kurie rašytų skundus, o jei instancijos greitai nusprestų jog tai netinkami įrenginiai, kadangi jie nepirkti iš proteguojamų firmų. plius kiek suprantu tokiose zonose reikia projektų leidimų tam ir juos ko gero tos pačios institucijos neišduotų tokio tipo valymo įrenginiams

  29.   R rašo:

    “neišvengiamai atsirastų nepatenkinti kaimynai”- kuo remiesi darydamas tokią kategorišką išvadą? Lietuvio polinkiu būti nepatenkintu, kad kažkas gavo daiktą veikiantį geriau ir kainuojantį 5x pigiau nei jo? Kitos priežasties skundams nėra. Nu nebent kas nors negali pakęsti nendrių šlamėjimo…

  30.   Luddite rašo:

    būtent lietuviškais bruožais, ir net nepavydu, o priešinimusi bet kam kas nauja.

  31.   Luddite rašo:

    beje pas patį kaip suprantu bus horizontalaus valymo? vertikalaus be siurblių , elektros ko gero įsirengtio neįmanoma, bet kiek randu visur tokios sistemos

  32.   Luddite rašo:

    visgi daugiau pamasčiau apie kompostuojamą tualetą - mano atveju tai gal ir būtų net geriau, nereiktų sukti galvos kad žiemą neužšaltų vanduo bakelyje, ir šiaip pigiau..

  33.   Lenkas rašo:

    as ir masciau apie kompostuojanti, bet manoji pasake griezta - NE

  34.   R rašo:

    Cha, žinoma situacija. Laikas nutrupina “Ne” griežtumą, o teisinga informacija, švietimas ir kiti pozityvūs postringavimai kartu su atpalaiduojančia manualine terapija kartais padaro stebuklus.

  35.   Lenkas rašo:

    na tam nebuvo laiko, o dabar jau velu, turiu tik didele duobe juodajam “turtui”, o pilkaji bandysiu infiltruoti

  36.   Luddite rašo:

    http://www.constructedwetlands.eu/swamp/LITHUANIAN/index.html

  37.   Mindaugas rašo:

    kaip pelkute atziemojo? Pasiteisno? Nebuvo kad uzsalo isejimo vamzdis, nespejo susigerti vanduo?

  38.   R rašo:

    Ši žiema buvo gana šalta, pelkės paviršius nebuvo papildomai apšiltintas (tik natūrali sniego danga), pelkėje nebuvo augalų, vien žvirgždas, bet vanduo sunkėsi taip, kaip ir priklauso. Tai lyg ir turėtų viskas veikt normaliai. Pavarsarį sodinsiu augalus, bus įdomu kaip augs.

  39.   vytas rašo:

    Gal kokią nuorodą turėtumėte apie pelkutes? Man reikia kažką pasidaryti minimaliam naudojimui. Viena virtuvinė plautuvė be chemijos ir naudojama ne kas dieną

  40.   Mindaugas rašo:

    Klausimas: o kaip reaguoja apylinkes gamtosaugos inspektorius i tokia tavo “pelke”?
    Uzsimaniau ir as pasidaryti pas save sode, skambtelejau i gamtosauga, pasnekejau,kokie atstumai nuo kaimynu turetu buti, kaip vertintu atvykes specialistas, atsakymas - niu niu tokiu dalyku daryti negalima… viskas turi buti ‘licenzijuota, suderinta, suprojektuota’… liudna bet tokia tiesa.

  41.   R rašo:

    Tai tu dar paskambink į mokesčių inspekciją ir pasakyk, kad draugui paskolinai pinigų, padėjai suremontuoti mašiną ar nukasti bulves ir sužinosi kaip visa tai reikėjo iš tikro apiforminti ir kiek už tai sumokėti. Arba pasikviesk į namus saugumo technikos inžinierių ir turėsi nemalonumų dėl skalbimo mašinos stovinčios ne ant medinio padėklo (čia visai rimtai). O šiaip tai, nesidairyk į autoritetus, jie tokie pat žmonės kaip ir tu, jų žinios labai ribotos, o veikla- stipriai savanaudiška, todėl galvok savo galva ir gyvenk savo gyvenimą. Visi bandantys per jėgą primesti savo nuomonę ir atimti tavo pinigus turėtų būti tavo priešai. Juos galima nugalėti irgi jėga, arba apgaule, derybomis, pataikavimu, melu ir dar šimtais būdų. Jei norėsi, surasi juos.

  42.   Suma rašo:

    Jus gal debilai zmones terssiat gamta su savo nesamonem juk baudas gausite :) ne lengviau pasistatyti nuoteku valymo irengini ir ten leisti nuotekas ir pilkaji vandeni ? Lietuviai kaimu ir debilu krastas jauciu kad sita ssistema sugalvojo kaimietis juokas ima negaliu .

    as turiu augusto valymo iranga idealus ssprendimas

  43.   arturas rašo:

    kas parase galvok savo galva sutikes kai duociau i ta galva kad maza nepasirodytu juk yra istatymai kuriu turi laikytis kiekvienas leidi nuotekas tik i nuoteku valymo irenginius kurie valo fosfora ir azota!!! o jei pats suda sumastei tai zinok kad bauda tikrai gausi anksciau ar veliau gudruciau sumaste pajuokauti :D

  44.   R>Arturui Sumai rašo:

    Kas tau yr, narsuoli? Labai kietas ir daug žinantis miestietis jautiesi? Taip, vandens valymą dirbtinėje požeminėje pelkėje “sugalvojo” tie kaimiečiai vokiečiai, o dabar naudoja ir visi kiti likę debilai- austrai, anglai, kanadiečiai, amerikiečiai, švedai, prancūzai, ispanai,…

    “nuotekas tik i nuoteku valymo irenginius kurie valo fosfora ir azota!”
    Klausyk, žmogau, gal tu bent paspragsėk ant nuorodų kur čia yra, arba įsivesk į paiešką “subsurface wetland” ir paskaityk kas parašyta juodu ant balto, mažiau reiks verkšlenti, kad kažkas gamtą teršia.

    “juk yra istatymai kuriu turi laikytis kiekvienas”
    :)))

  45.   arturas rašo:

    pasidomek ka jau ivede Lietuvoje kad irenginiai turi valyti fosvora ir azota kaimieti tu.Ispanai jau seniai naudoja Valymo irenginius Taip pat ir Kanadieciai ir austrai .Logiskai pamastyk kur tuoj dobej gali dingti fosvoras ir azotas kas ir kaip ji isvalo tai yra visiska nesamone.
    As dirbu Nuoteku valymo irenginiuose jau daug metu ir patikek ismanau tai.

  46.   R rašo:

    Bybį tu išmanai, jei galvoji, kad biologiniuose valymo įrenginiuose gyvena kiti mikrobai nei požeminėje pelkutėje. Tik čia dar valymo procese dalyvauja vandens augalai su savo šaknimis. Ir tu paimk pagaliau ir paskaityk tyrimų ir monitoringų medžiagą, kur parašyta kiek išvalo tą tavo fosforą ir azotą, mažiau čia losi. Dirbi valymo įrenginiuose? Kuo tu ten dirbi- operatorium ar technologu? Gal KPI (dabar KTU) baigei? Tai gal tada mes net pažystami, nes aš ten baigiau “vandentiekį ir kanalizaciją” ir tuos tavo dievinamus įrenginius kaip nuluptus žinau. Net ir praktiką Panevėžio m. valymo įrenginiuose atlikau, paskui dar vyr. technologu dirbau kol nenusibodo. Bet ką aš čia ginčijuos…

  47.   Julius rašo:

    Paskaicius paskutinius komentarus matosi kad kai kurie komentatoriai labai nesmagiai jauciasi vartodami zodzius “kaimietis”. Mano supratimu nereik per daug del to pergyvent, dauguma “kaimieciu” butent ir yra gyvenantys mieste, tiesmuko, labai riboto mastymo individai. Na tie kurie vaiksto i “akropolius” ir “panoramas” iskodami rubu su nuolaidomis ;). Beje jie taip pat perka brangius valymo irenginius ir tvirtai tiki kad jei firmos vadibininkas sako kad ju produkcija gera - vadinasi taip ir yra :). Be to juk pasigirsi kaimynui ka isigijai ir koks modernus esi :).

    Tokios pelkutes gan populiarios Prancuzijoje, vasarnamiuse. Juodasis ir pilkasis vanduo bega i nusodintuva, is ten i pelkute. Tiesa, jos siek tiek “modernesnes”, best esme labai panasi. Dumblas is nusodintuvo tiesiog issiurbiamas ir isvezamas. Toks valymas ten yra visiskai legalus.

  48.   7 metus dirbu Valymo irenginiuose rašo:

    Nu idomumu deliai parasykit kur galima paziureti kokie isvalymo rodikliai toj pelkutej ir as jums parasysiu gerbemasis biologini nuoteku valymo irengini kuris valo fosfora ir azota 100 Procentu o tas pelkutes statyti galima jei tai leidzia valstybe jei nera jokiu atribjimu tai sikime tiesiai i duobe sutinku kad i vasarnamius tokes pelkutes galima deti bet ne i normalu nama.Tas zmogus kuris pasidare ta pelkute kai ateis gamtosaugininkas ir paklaus kas cia per …… tikrai gaus bauda.O kad tu baigiai savo vandentieki ir kanalizaija tai dar nieko vaikeli nereiskia.Yra zmoniu kurie turi aukstuosius o kai reikia nieko nesugeba tai manau vienas is ju esi tu .Vandentieki ir kanalizacija baigiai tai galesi dirbti montuoti vamzdzius :) :) :) specialistas atssirado .Neisradinekit dviracio tai kass galima kitoje salyje dar nereiskia kad galima pas mumis skaitykit istatymus domekites realiais dalykais o ne tokiu vandentieki ir kanalizacija baigusiu zmoniu paistalu .Geros dienos

  49.   R rašo:

    Įdomumo dėlei, į google paieškos langelį įsivesk “subsurface wetland monitoring data” ir turėsi kur pažiūrėti. Nuorodose yra “Parankinė knyga požeminių pelkių projektavimui”, bet viskas anglų kalba. Matau, kad tau ir su lietuvių nelabai kaip sekasi, tai…

  50.   Šamanas rašo:

    Tas kur septynis metus dirba tai geras egzempliorius :) Taip išdergtos kalbos net viešojoje erdvėje surast sunku, net kokiam delfyje komentatoriai rašo ne taip padrikai :) O dar bando kažką apie aukštąjį mokslą kalbėt. Manyčiau aukštojo tikrai negausi bent minimaliai neišmokęs rašto :)
    R:
    Bręsta ir man reikalas įsirengt panašią pelkutę. Ar apsodinai jau augalais? Jei taip tai kokius sodinai, kur ėmei? Tiesiog iš paežerės gal kokios persisodinai?
    Kaip manai, kiek laiko tos pelkutės požeminė dalis išliks funkcionali, ar nereiks po metų eksploatacijos keist žvyrą/smėlį?

  51.   R rašo:

    A tai nuo ežeriuko pasikasiau ajerų, meldų, dar ten kažkokių augalų kur pakrantėje augo. Bet per vasarą ko tai nelabai stipriai paaugo, gal todėl, kad nuotekų kaip tokių beveik ir nėra kol kas. Požeminės pelkės tarnavimo laiką turbūt lemia infiltracijos zonos užsinešimas. Aš esu numatęs pastato viduje įrengti tokį paprastą pirminį filtrą ir riebalų gaudyklę. Manau, kad įrengus pirminį filtrą (ar sėsdintuvą) ir riebalų gaudyklę būtinybė keisti žvirgždą infiltracijos zonoje nusikels bent 10-20 metų.

  52.   B rašo:

    dirbantis valymo įrenginiuose parašyk, kaip vyksta procesas, kur dedat skystį atskyrę nuo dumblo ?

  53.   Simas rašo:

    Gerb. R.
    Kiek suprantu, tai kad pelkutė funkcionuotų, reikalinga išfiltruotą vandenį kažkur nuleisti. t.y. reikalinga žemesniame lygyje esantis vandens tvenkinys? O ką sugalvoti, jei žemės paviršius yra lygus? Juk ten kur pelkutės dugnas, turi buti tvenkinio paviršius? Kasti specialų šulinį ar yra kokių tai kitų dar variantų.

  54.   R rašo:

    Lyg ir nematau kito varijanto. Sandarus šulinys, bent jau kokių 4 žiedų, ko gero yra vienintelė išeitis. Ir tai tik tuomet, kai yra galimybė užsipildžius šuliniui išsiurbti vandenį (į kur nors netoliese esantį griovį ar tiesiog ant žemės paviršiaus).

  55.   Minde rašo:

    Ideja ir ispildymas -grazu ir sveikintina. taciau faktas: gyvename Lietuvoje kur realiai gamtosaugininkas nepagyrtu o nubaustu. Pasidarius toki valyma, speju geriau kad kaimynai net nesuzinotu… atejus gamtosaugininkams, labai lengva butu nustatyti: ne pagal reikalavimus, nesuderinta, tersimas…

  56.   s-j rašo:

    kazkur parasyta bet netiesiogiai, kad atstumas nuo namo iki pelkes 1+m. o koks is tiesu atstumas iki pelkutes?

  57.   R rašo:

    Tiek ir yra. Ten linija ne visai tiesi, tai gal 1,10 m kuriam nors krašte. Žiaurus normų pažeidimas….

  58.   s-j rašo:

    sakai? o kaip paciam atrodo? ta prasme kai jau naudoji ne pirma sezona.
    kiek suprantu apie normas, tai ten jos visokiems avariniams atvejams. gi ne gaisrinis reikalas- nepleskes. as nelabai matau cia avarines gresmes. nebent del kvapo…

  59.   R rašo:

    Normų primetinėtojai visai ne ta logika vadovaujasi. Jų logika- aš viršininkas, o tu- durnius, todėl darysi kaip liepta. Aš bandau nedaryt kaip liepia. Pelkė gal tik nuo šio rudens pilnai veikia. Nei karto jokio blogo kvapo neužuodžiau, bet vandens tyrimų dar nedariau, tai sunku pasakyt apie valymo veiksmingumą. Bet tas išvalytas (ar apvalytas) vanduo lieka mano sklype (suteka į kūdrą), todėl, net ir norint, žalą aplinkai padaryti būtų sunku.

  60.   s-j rašo:

    jau vien, kad gyvenam kai kam rodos tai zala. :)
    normas zinau, bet ne del ju klausiau. o sklype daugiau statiniu nebus?

  61.   R rašo:

    Ne, tikrai nebebus.

  62.   Giedrius rašo:

    Dziaugiuosi, kad yra dar zmoniu kurie nepamirsta alternatyvu. Jos paprastos ir primityvios, bet tuo paciu ir genialios.
    Aplinkosaugine diskusija beprasme, nes pagal raide gali nubausti kiekviena Lietuvos gyventoja jeigu tik panoresi. Kaip sakoma prisikabinti gali ir prie stulpo. Dazniausiai zmogui pakisamas serifikatas (kuris gaunamas vel gi nezinia kokiais keliais) ir zmogus nesivargina pasidometi ar tikrai tie valymo irenginiai funkcionuoja. Svarbu, kad zmogus suprastu, jog jam ne visvien ka jis paleidzia i aplinka ir kaip tai gali atsiliepti jo gerbuviui. Kai man pasako, kad reikia padaryti isvalyto vandens tyrima, man atrodo truputi keista, nes griausia ka gali padaryti Lirtuvoje tai nustatyti nitritus, nitratus (kuriu biologiniai v. irenginiai ir taip neisvalo, nes nitratus gali pasisavinti tik augalai, mitybineje grandineje viskas grizta atgal), bendraja mineralizacija ir mikrobiologini tyrima. Visa kita yra brangu ir toli grazu ne Lietuvos nosiai. Pvz vandens toksiskumas vertinamas pagal dafniju ar kreveciu testa, kuris kainuoja nezmoniskus pinigus as jau nekalbu apie pastovu monitoringa ir apskritai tas daroma tik esant precedentui kada reikia pagrindimo teisme. Kas bendrauja su tikrais save gerbianciais aplinkosaugininkais tas supranta, kad ne kakutis ir ne siusiukas tersia, o buitine chemija ir visos kitos nedraugiskos nuotekos, kurios nesuyra pakliuve i ekosistema ir veikia visa grandine. Pvz. pries kelis metus buvo pranesimu viesumoje kaip chemines medzigos kurios buvo naudojamos pries daug metu dabar pasiekia zmogaus organizma per mitybine grandine ir taip sukelia moteru nevaisinguma. Tokiu pavyzdziu rastume ir daugiau, tik nevisada galetume irodyti kas del to kaltas.
    Noreciau pateikti pastabu ir pasiulymu.
    Baseino plevele tai tikrai nepatikimas, be to brangus variantas (tuolab ta senukuose pirkta kur jusu naudota is vis nieko gero, nes jis net sezono vandens neislaiko). Pastaruoju laiku projektuodamas pelke pasirinkau paprasta ir patikima hidroizoliacija - tai pluktas molis. Cia aplinksauga neturetu priekaistu (nebent is principo), nes patys moderniausi savartynu pagrindas izoliuojamas butent apie pusmetri storio plukto molio sluoksniu, tai apsaugo net nuo pavojingu medziagu prasiskverbimo i gruntinius vandenis. Turime geru pavyzdziu ir is caro laiku. Kauno tvirtoves fortu danga buvo padaryta butent is molio, kas leme, kad sie pastati isliko iki siu dienu ir dar stovetu nezinia kiek jei nebutu uzaugia medziais, kurie saknimis pazeidzia molio danga. Prisiminkite devinto forto roblema kaip buvo bandomos ivairios izoliacines priemones ir beveik nei viena siuolaikine nepasiteisino. Taigi tokios pelkuties duobes slaitus reiktu daryti lekstus ir isplukti moliu. Pigu ir naturalu, saugiau neimanoma bei galima sakyti amzina.
    Kas liecia uzsalima zima. Nepatingekite pabuti gamtoje ir patys pastebeti paprasta visiems zinoma reiskini. Vanduo ezeruose buna uzsales, o va pakrasciuose ties nendremis formuojasi sausledis kuris buna kelius sluoksniu. Taip atsitinka del to,kad ledas prisala prie nendriu o vandens lygis telkinyje svyruoja. Pirma karta uzsales ledo sluoksnis lieka prisikabines prie nendriu stiebu po juo kitas ir taip susidaro “daugiakamerine pasyvaus namo siena” po kuria neuzsala vanduo net prie minus trisdesimt laipsniu. Pats maciau savo akimis vaiksciodamas palei Kauno marias (ten vandens lygis visada kinta) tada buvo salta ziema iki minus trisdesimt penkiu. Po daug sausledzio sluoksniu vanduo buvo neuzsales. Ta pati gi galima paimituoti sioje dirbtinoje pelkeje tereikia pagalvoti kaip tai padaryti technologiskai ir problema isspresta.
    Visada palaikysiu alternatyvas ir pritarsiu ju iteisinimui. Neuzilgo manau galesiu pasidalinti ir savo praktika. Linkiu sekmes.

  63.   R rašo:

    “jusu naudota is vis nieko gero, nes jis net sezono vandens neislaiko”
    Atsargiau su nepatikrintais teiginiais. Pas mane jau laiko tris sezonus ir nematau jokių pokyčių.

  64.   Giedrius rašo:

    “jusu naudota is vis nieko gero, nes jis net sezono vandens neislaiko”
    Teiginys ne iš piršto laužtas. Pas mane prakiuro. Dar keli baseinų montuotojai sakė tą patį. Jums tiesiog pasisekė.

  65.   Mindaugas rašo:

    Laba vakara, labai geras blogas ir diskusijos.
    “Ideja ir ispildymas -grazu ir sveikintina. taciau faktas: gyvename Lietuvoje kur realiai gamtosaugininkas nepagyrtu o nubaustu. Pasidarius toki valyma, speju geriau kad kaimynai net nesuzinotu… atejus gamtosaugininkams, labai lengva butu nustatyti: ne pagal reikalavimus, nesuderinta, tersimas…”
    Si technologija jau nebe naujiena Lietuvoje, o veikia tikrai geriau negu BVI(biologiniai valymo irenginiai). Kad nenubaustu jusu naudojant sia technologija tereikia suderinto projekto ir atliktu tyrimu po tam tikro naudojimosi laiko. Beje as juos rengiu ir derinu, jei kas noretu isirengti kazka panasaus legaliai rasykit man xxxxxxxxx@yahoo.com , rasime jums tinkama varianta be traidenio ir pigesni :)
    Kazkas anksciau minejo kad naudojant septika skilnda kavapas, tai netiesa, jei septiko turis paskaiciuotas tiksliai kvapo nebus, nebent turesi kokiomis nors svenciu dienomis daug sveciu ir juodas ar pilkas vanduo virsys porjekte numatytas normas, bet ir tuomet yra butu isvengti kvapo. Jei lyginsime su traidenio BVI tai ekplotacija smelio augalu filtru paprastesne ir mazesne tikimybe, kad ka nors padarysite ne taip ir jums jis nieko nevalys. traidenis reikalauja, kad jo irengtus gaminius priziuretu specialistai kasdien, kas savaite ir t.t. tai reiskia jei ateis atlikti tyrimu ir nustatys kad nuoteku uzterstumas virsija normas, BVI pardavejai jus apkaltins kad nesilaikete ekplotacijos nurodymu, o ju gaminys yra tiesiog ideliai valantis.
    O kodel nerekomenduojama mieste ar sodu bendrijose, tai tik todel kad biologinis valymo filtras SAZ(sanitarine apsaugos zona) 25 m, septkio 5m, infiltracinio sulinelio 8m. Tai reiketu gauti kaimynu sutikimo kad tokio filtro SAZ gali patektu i ju zeme, o dar geriau is karto daryti su kaimynu bendra biologinio valymo filtra :)
    jei galima dar karta paisreklamuosiu xxxxxxxxx@yahoo.com, rengiu ir derinu biologinio valymo filtrus.

  66.   R rašo:

    Dėkui už pakankamai racionalias mintis, bet prievartinių struktūrų paslaugos čia nebus reklamuojamos.

  67.   Ignas rašo:

    Labas R,
    Ačiū, kad daliniesi alternatyviomis idėjomis. Pats ruošiuosi senos sodybos renovacijai. Norėjau dar pasiklausti dėl pirminio filtro ir riebalų gaudyklės, kaip ją įrengei, jei įrengei. Gal galėtum įmesti kad ir kelias nuotraukas?

  68.   R rašo:

    Dar neįrengta, nes negaunu tinkamos talpos- plastikinės bačkos su nuiamu dangčiu.

  69.   Ignas rašo:

    Ir be filtro kanalizacija veikia? Nebuvo užsikimšusios tos mažos skylutės vamzdžio gale? gal tą vamzdžio paskutinę dalį reikia karts nuo karto atsukti ir pravalyti?ar nebūna, kad išleidinėjant didesnį vandens kiekį, kad lėtai ištekėtų?

  70.   R rašo:

    Na, tos skylutės vamzdžio gale yra 1cm skersmens, ne tokios jau ir mažos, kol kas viskas normaliai veikia. Tiesa, kai išleidinėjamas vanduo iš vonios, tai infiltracijos greičio nebepakanka ir užsipildo praktiškai visi kanalizacijos vamzdžiai. Laimei, vonioje vanduo neužsilaiko, matyt pakanka rezervinio vamzdžių tūrio. O po kelių minučių vamzdžiai vėl tušti palieka, tai, man atrodo, kad patenkinamas toks veikimas. Kai skylutės vamzdžio gale pradės kelt problemų, dar bus galima bandyt biologiškai išvalyt septikų bakterijomis, o jei ir tas nepadės, tai reiks atkasinėt ir mechaniškai valyt. Na ir aišku, kad bent jau riebalų gaudyklę ir pirminį sėsdintuvą būtinai reikia pasidaryt. Bačkos jau laukia, bet reikia nuvažiuot į Zervynas, tai vis atidėlioju geresniam orui.

  71.   Jonas rašo:

    Laba diena,

    Reikia parengti sodyboje nuotekŲ valymo projektuką (ne BVĮ) nes sodyboje pastoviai negyvename ir išleidžiame tiktai pilkuosius vandenis. Jeigu kas tokius projektukus rengiate paskambinkite 860135152

  72.   Jonas Al rašo:

    Laba diena. Labai gera diskusija apie nuotekų valymą. Ši tema man yra taip pat aktuali. Galvoju tokius pat nuotekų valymo įrenginukus įsirengti kaime, tačiau nežinau kas galėtų paprojektuoti. Gal kas žinote tokį žmogų. Parekomenduokite.

  73.   mindaugas rašo:

    o prude kas? karpiai pardavimui ar poilsiui, maudynems? as tai nelipciau i jusu pruda.

  74.   R rašo:

    Prūde karosai, varlės ir vabalai. Mačiau kaimynų vaikai žvejojo karosus katei. Su maudynėm aš irgi pristabdžiau, nes po pilno paleidimo reikia išsitirt vandenį, nors kaimynas po pirties buvo įšokęs ir nieko, išgyveno.

  75.   Daalius rašo:

    Sveiki, o kam ta riebalų gaudyklė? Kažkuriam straipsnelyje skaičiau kad riebalai ir visi kiti maisto likučiai yra maistas mikroorganizmų kolonijoms, kad geriau vyktų valymas.

  76.   Osvaldas rašo:

    galbut jau tyret tyret vandeni?

Rašyk komentarą