2010-08-26 parašė R
Vamzdis ateina iš kaimyno gręžinio ir patenka tiesiai į dirbtuvę pusrūsyje, kurią kaip tik dabar ir įrenginėju. Grindys betonuotos taip nelygiai, kad nori nenori tenka žaisti su mozaika. Drėgnos būna ne tik grindys, bet ir sienos šalia jų, todėl mozaika užlipa į viršų. Tikiuosi, kad patalpa taps kiek sausesnė.

Skylė sienoje skirta buržuikės kaminui. Už sienos yra ta vadinama oranžerija. Per visą jos aukštį perėjęs kaminas (kurio dar nėra) pastogėje susijungs su kitu kaminu (kurio dar irgi nėra), kuris bus koklinės krosnies (kuri vis dar nebaigta) tęsinys. Tokios tokelės…
Vien pažiūrėjus į filtrus matosi koks geležingas gręžinio vanduo. Panašu, kad mažakraujyste šituose namuose niekas nesirgs. Prieš filtrus atšaka techniniam vandeniui (dviračiui plauti, stogui laistyti).

Įkėliau dar vieną, mano nuomone naudingą knygą- M. Fukuokos “The natural way of farming“. Ne visur su juo sutinku, bet pati knyga yra totalus gėris. Kurdiumovas, Fukuoka, permakultūra- štai beveik ir viskas ką laisvalaikiu galėtų paskaitinėti atsipūtęs priemiesčio ūkininkas. Jau ne vienam lankytojui teko aiškinti, kad mūsų sodas, daržas, ir apskritai visa aplinka, tokia yra ne dėl apsileidimo, o dėl visiškai sąmoningo pasirinkimo.

Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (10)
2010-05-25 parašė R
Nuo pagrindinės statybos liko gana nemažai pjautinės medienos, nes kai pjoviau, labai silpnai žinojau ko ir kiek reikės (dabar pjaučiau daugiau grindinių lentų ir mažiau 5 cm storio viengubo pjovimo ir 15X15 brūsų). Kad jau yra medžio, reikia jį sunaudoti. Nužiūrėjom vietą dar vienai terasėlei į vakarų pusę.

Čia smagu pasišildyti vakarinės saulės spinduliuose ir patogu stebėti gatvėje vykstantį judėjimą. Daugiau tinkamų vietų terasoms nebeliko, todėl likusi mediena greičiausiai bus naudojama masyviems baldams. O ta kėdė irgi mano gamybos (iš storos faneros).
Įkėliau dar vieną knygą anglų kalba “Earthbag building” . Knyga tikrai išsami (235 psl.) ir naudinga ne tik tokį statybos būdą (naudojant gruntu užpildytas audeklo rankoves) pasirinkusiam statytojui. Pavyzdžiui, ten tikrai neblogai išaiškintas tinkavimas, daug paveikslėlių iš kurių galima pasisemti konstrukcinių ar estetinių idėjų. Mano nuomone, ją privalo perskaityti kiekvienas kitokios statybos šalininkas.
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (8)
2010-05-12 parašė R
Dar ne visai baigti (vietomis dažo trūksta, rankturių nėra), bet jau pilnai naudojami. Iš viršaus žiūrint matosi, kad lygumo ir lygiagretumo čia irgi nedaug:

Šita dalis panaši į balkoną, iš kurio galima dairytis į rūsį. Dar čia labai tinkama vieta auginti daigams, nes nuo pat ankstyvo pavasario dieną būna labai šilta ir šviesu. Tekintos detalės yra brokuotos stalų kojos (gautos nemokamai):

Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (7)
2010-04-23 parašė R
Pavasarį salotas pirkt kaip ir nebėra prasmės. Ir taip visa ko priauga. Tereikia ko nors pamaišyti dėl geresnio skonio. Šiuo atveju žalumynams buvo naudotos dilgėlių viršūnės, juodųjų serbentų lapai, snapučio lapai, garšvos lapai, darže išlindę salierų lapai, žiupsnelis mėtos ir maumedžio spyglių. Obuoliai savi, morka ir burokėliai nors maži ir pavytę, bet labai eko (iš giminių kaime). Pievagrybiai pirkti.

Į seną ir patikimą rusų gamybos mikserį įpiliau stiklinę vandens, šlakelį alyvų aliejaus ir šiek tiek savos gamybos vyšnių sulčių. Tada burokine tarka sutarkavau morką ir burokėlius, sudėjau žalumynus, supjausčiau grybus ir obuolius. Kelias minutes dūzginau mikserį ir štai galutinis rezultatas:

Prie skonio tikriausiai reikėtų priprasti, bet paskui pasidaro visai skanu. Kai kuriais atvejais tokio maisto užtenka iki vakaro.
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (9)
2010-04-09 parašė R
Padaryta ir naudojama. Nuo gatvės pusės atrodo taip:

Ant stogelio dar nieks neauga, nes planuojam užveist žemuogėm nuo to kito apželdinto stogo. Nu va, šitaip atrodo darbinė kompostinės pusė. Gi nieko baisaus. Čia matosi aktyvus kompostinės skyrius ir skyrius (su stogeliu) dengiančiųjų medžiagų laikymui. Trečias skyrius kol kas visiškai tuščias, į jį kompostą pradėsiu kraut tik kitą pavasarį.

Padariau ir įkėliau į medžius dar penkis inkilus. Ypač pradžiugino šitas, nes tik pritvirtinus prie ąžuolo ir nespėjus nueiti nei dešimties žingsnių, kažkas švilptelėjo. Atsisuku, o ant inkilo jau tupi špokas. Paskui dar bandė žvirbliai užkariaut, bet nepavyko.

Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (19)