Kitokia statyba

Kiek čia dienų šalčiai jau laikosi? Nuėjau pažiūrėt, kaip atrodo vandens ištekėjimo vamzdis požeminėje pelkutėje. Prasidėjus šalčiams buvau paleidęs dviejų degtukų storio vandens srovelę tekėt per pelkę. Vamzdžio viršus ir dangtelio apačia pasidengusi maždaug 1 cm šerkšno storiu, o giliau viskas gražu, matosi kaip po truputį sunkiasi vanduo:

Čia matosi kiek jau supleškinau malkų nuo rudens. Sakyčiau koks 1,5×1,5m viena eile sukrautų ir gan prastų, likusių nuo išgriautos būdkės malkelių:

Žiemą gerai matosi mano kaip sodininko pastangos auginant šitą kriaušę. Tai gal visi žinot, kad į viršų augančios šakos augina lapus ir medieną, o horizontaliai augančios- vaisius, todėl šitos kriaušės šakos tik pasodinus buvo atlankstytos į šonus (kartu su viršūne) ir jau kitais metais pradėjo derėti. Kelis metus paauginus jas ir gaunant jau visai nemenką derlių, buvo leista vienam ūgliui prie kamieno šaut į viršų, šakotis, ir vėl viskas atlankstyta į šonus. Taip suformuotas antras derančių šakų lygis. Daugiau į viršų augt nebeleisiu:

Prūde ledas jau ir arklį atlaikytų, bet dar nebuvau ant jo užlipęs:

Rodyk draugams

Jau kiek laiko aš tą krosnį mūriju? Net nebepamenu kada pradėjau, o dar net neįpusėjau. Vienžo, kai tik šiaip ne taip prasistūmiau pro sunkiausią vietą, prasidėjo šalčiai. Nebegaliu toliau lipdyt, nes ta patalpa nešildoma ir lubos ne visos sudėtos. Minusinė temperatūra šlapiam krosnies moliui būtų pražūtinga. Lauksim ilgalaikio atšylimo:

Prie krosnies prisiglaudusias pertvaras darau iš silikato ir molio plytų, kurios man atiteko kartu su pirktais pamatais. Statybos metu tas kelias plytų krūvas teko ne vieną kartą perkraut į kitą vietą ir jos mane jau buvo pradėję erzint. Džiaugiuosi galėdamas jas sunaudoti.

Čia kas liko iš mūsų šių metų moliūgų derliaus. Dar ne badas:

Rodyk draugams

Praėjo tik 5 metai ir jau turime savo fazę. Net nenoriu prisiminti visų popierinių peripetijų, kurių pagrindinis tikslas- numelžt kuo daugiau pinigo. Jei dabar pradėčiau viską iš naujo, rimtai svarstyčiau apie saulės energiją, nes galų gale paaiškėjo, kad kaina gavosi panašiai tokia pati ir dar likome pasmerkti iki gyvenimo galo mokėti elektros tiekėjams. Paskutinis, gerai atspindintis visą esmę, akcentas- abonentinio kabelio varžos matavimas, kurio reikia sutarties pasirašymui ir skaitliuko pastatymui.Skambinu vieniems- 500 Lt (o ko čia smulkintis), kiti padarytų už 300, galiausiai surandu už 150. Atvažiuoja vyrukas, paima reikalingus popierius, susitariame kada atsiimsiu paruoštus dokumentus. Kai kam gali kilti klausimas- o kaip gi matavimai? Nejuokinkit. Ne matavimų jiems reikia, o pinigų ir popierių. Pinigus atidaviau, popierius gavau- viskas. Šita dėžutė su pajungtu skaitikliu viduj man kainavo daug tūkstančių, daug nervų ir daug laiko:

Name viskas patenka į pusrūsyje esančią saugiklių dėžutę (3 automatukai), kad norint atjungti visą namą nereikėtų lakstyt prie lauko dėžutės. Tas dar nelabai tvarkingai pajungtas penkių storų gyslų lankstus kabelis irgi gautas iš Uspaschiko mėsos kombinato Kėdainiuose (liko sumontavus įrangą):

Ir dar viena dėžutė su keturiais automatukais tambūre. Čia fazės truputį paskirstytos. Vienas automatukas atjungia lauko grandinę, kitas- būsimos elektrinės viryklės, šaldytuvo ir dar kelių rozečių virtuvės dalyje, kitas atjungia elektrinio grindų šildymo tambūre grandinę ir paskutinis atjungia visą šviesą ir rozetes likusiuose kambariuose. Buvau dailiai aptinkavęs, bet neužsirašiau kur koks laidas pajungtas, tai teko nuiminėt dangtelį. Reiks vėl terliotis su tinku:

Rodyk draugams

Būtent pilkojo, t.y. nutekamojo vandens iš kriauklių, vonios, skalbyklės, dušo, bet ne iš tualeto (juodojo nutekamojo vandens). Nors apskritai šis būdas tinka ir juodam vandeniui, bet tada jau reikia didesnių plotų ir rūpestingiau apgalvotos technologijos. Pas mus tualetas bus kompostuojantis, taigi, pelkė bus nedidelė- 4×1x1m. Čia matosi duobė, kurios dugne eina vamzdis lietaus vandens nuvedimui į prūdą. Gale įstatytas trišakis, pro kurį į tą patį vamzdį pateks vanduo iš pelkutės. Iš šono ateina vamzdis iš namo. Mažoka gylio, todėl vamzdis papildomai apšiltintas.

Duobės dugną ir šonus išklojau visokiais paminkštinimais, plėvelių likučiais. Tada įklojau baseininę plėvelę, vėl su vargais užsandarinau vamzdžių prakišimo vietas. Tada užmoviau sugrežiotą vamzdžio gabalą- pro čia į pelkutę pateks pilkasis vanduo.

Dabar vėl visą duobę reikia išklot apsauginiu sluoksniu. Klojau plėvelių likučiais, dugnui turėjau linoleumo seno, dar juodos agroplėvelės- vienžo, tinka viskas, kas apsaugo plėvelę nuo tiesioginės trinties su akmenukais. Na ir tada jau galima pildyti sijotu žvirgždu (kamazas- 300 lt ir dar liko paskleisti ant keliuko). Turėjau stambesnio keramzito, tai aplink skylėtus vamzdžius jo papyliau- bus lengviau sunktis vandeniui.

Ant ištekėjimo atšakos uždėjau (paprasčiausiai pastačiau ant dugno) didesnio skersmens skylėtą vamzdį. Čia bus reguliujamas vandens lygis pelkutėje. Pro viršų, ant viduje esančios atšakos, užmovus ilgesnį vamzdžio gabalą, atitinkamai pakils ir vandens lygis pelkutėje. Vasarą vanduo turi būti per sprindį nuo paviršiaus, o atėjus šalčiams vandens lygis nuleidžiamas beveik iki dugno.

Užpildžius duobę iki viršaus, apipjaustoma plėvelė aplink palyginamos žemės, ir kitą pavasarį jau bus galima sodinti vandens augalus (švendrus, ajerus ir pan.). O kol kas viskas taip ir liks iki pavasario.

Dabar dar sugalvojau, kad namo viduje vėliau pasidarysiu paprastą riebalų gaudyklę ir pirminį filtrą- ne taip greit užsineš infiltracijos zona.

Rodyk draugams

Aplink vien vagys! Toks susidaro įspūdis lankantis naujai pastatytuose namuose ir matant visus tuos mirguliuojančius pultelius ir raudonom švieselėm žybsinčias kameras. Kodėl visuomenė nesijaučia saugi- kita kalba. Girdėjau, kad farai perka vandens patrankas. Tai tada jau būsim ramūs tikriausiai. O kol kas ir aš persiėmiau baime ir sugalvojau saugotis, nors saugot dar nelabai yra ką. Pirkt kažką gudraus nėra pinigų, todėl teko sistemėlę kurtis pačiam. Iš Panevėžio (D&B elektroninės paslaugos) atsivežiau kietą, bet kiek pasenusią kamerą, perlitavau kelias jungtis, atjungiau nebūtinas funkcijas (dabar galvoju, kad gal garso nuėmimą reikėjo palikt) ir gavosi visai neblogas prietaisas. Man ypač patinka vaizdo kokybė, kuri dėl gan jautrios optikos toli lenkia visas tas miniatiūrines kameras. Signalas patenka į kompą, o iš jo, esant judesiui, kadrai siunčiami į duomenų saugyklą. Nieko sudėtingo. Dabar dar rašau scriptą, kad esant judesiui gaučiau žinutę į telefoną.

Sunkiausia čia buvo prakišti duomenų perdavimo ir maitinimo kabelį pro jau įrengtas lubas, bet išeitis buvo rasta, kabelio beveik nesimato. Kamera yra giliai po stogu, todėl galima nesivarginti su apsauga nuo lietaus ar sniego:

Rodyk draugams