Kitokia statyba

Kitaip sakant- visokie niekai, padedantys jaustis gerai. Aš gerai jaučiuosi kai pats pasidarau tai, kas man atrodo reikalinga, įdomu ar gražu. Krosnies įrankiai nepatogiai mėtėsi ant žemės, ar malkų dėžėje, todėl suvirinau paprastą stovą, kurio pagrindui panaudota traktoriaus sėdynės detalė, metalo strypai gauti iš išardytos kabelio ritės, o šepečio kablys pagamintas iš senovinių vyrių:

Kepsninė vasarą rūdydavo lauke, nes ji yra gana masyvi ir nepatogi nešioti. Privirinus kaimyno atiduotų vaikiškų dviratukų ratus kepsninė pagaliau tapo tikrai mobili:

Keliose vietose būtų visai neprošal pritvirtinti turėklus, nes pats vos nenusiverčiau kelis kartus. Kol kas suvirinau laikiklius turėklams, o pačių turėklų dar važiuosiu į mišką:

Šita vonia netiko namui, tai buvo naudojama darže kaip vandens rezervuaras. Dabar sugalvojome užkelti ją ant ratukų ir pastatyti ant šulinio dangčio. Vonioje tikriausiai auginsime vandens augalus- ajerus ir meldus:

Neužstojančios vaizdo lauko skulptūros pagrindui panaudotas vandentiekio vamzdžio galas ir sugedusios elektrinės plytelės kaitlentė. Pati skulptūra suvirinta iš 5 mm surūdijusios vielos gabaliukų:

Jau rašiau, kad prie vonios bus montuojama sienelė, kuri užeis virš vonios krašto ir naudojantis dušu apsaugos sieną ir neleis vandeniui pakliūti į tarpą tarp sienos ir vonios. Prie sienos prisukau 5×5 bruselius, prie jų- vandeniui atsparią fanierą, ant faneros- čiaupą ir dušo laikiklį ir viską apklijavau mozaika:

Taip išėjo, kad vėl savaitei gavau gerą suvirinimo aparatą, šįkart už “ačiū”. Aišku, buvo susikaupę einamųjų virinimo darbų ir jie be jokios abejonės bus padaryti, bet man daugiau rūpėjo mano dviratiniai ir meno projektai. Pradėtam gulimam triračiui jau turiu beveik visas dalis, bet ten dar daug darbo reikia įdėt, nes teks iš atskirų dalių konstruot du galinius ratus, o šitas reikalas man dar nelabai aiškus. Bet apsidairęs supratau, kad praktiškai turiu viską, ko reikia gulimam dviračiui (su dviem, o ne trim ratais). Toks dviratis techniškai žymiai paprastesnis nei triratis ir jam visiškai pakanka standartinių dviračio detalių. Po dienos pjaustymo, virinimo, šlifavimo ir derinimo gavau nors ne iki galo užbaigtą, bet pilnai naudojamą ir nu žiauriai patogų gulimą dviratį:

Priekinė šakė ir ratas- nuo vaikiško dviračio, galinis trikampis- “turisto”, vairo ašis- kiek perdirbta paspirtuko vairo ašis, vairas sudurstytas iš paspirtuko vairo ir vaikiško dviratuko vairo, galinis ratas nuo kaimiško dviračio, bet būtinai ieškosiu rato su bėgiais (vidiniais ar išoriniais), nes šitam dviračiui bėgiai yra privalomi, vairo traukė- iš slidžių lazdos (kol kas ant varžtų su šaibom, bet būtinai ieškosiu šarnyrinių antgalių, nes yra klibėjimas ir atsisukinėja tie varžtai), pedalų ašis- nuo sulankstomos “Desnos”. Pradžioje važiavimas atrodo keistas. Tiesą sakant, pirmas 10 minučių apskritai nesugebėjau nuvažiuoti nei 20 metrų nenuleidęs kojų. Bet čia tik įgūdžių klausimas. Netrukus jau sukau ratus po apylinkes, bandydamas įvairius važiavimo režimus ir numatydamas tobulinimo darbus. Ką dar tobulinsiu:

- Sėdynei reikia gerų paminkštinimų su ventiliacija, nes amortizacijos nėra, ant pedalų pasikelt negalima, todėl krato, ypač važiuojant žvyrkeliu. Geriausia būtų tinklinė medžiaga arba pintos virvės, bet gal išsisuksiu su turistiniu kilimėliu ir vandentiekio vamzdžių apšiltinimu. Nugarinei daliai gerai būtų išgaut ergonomišką formą, nors ir plokščia atrama visai patogi;

- Nors į vairą visai nereikia remtis, bet vis tiek patogiau ir gražiau, kai užmautos rankenos. Dar gerai būtų galinio vaizdo veidrodėlis, nes nelabai patogu atgal dairytis;

- Reikia grandinės apsaugos viršutinei daliai, nes nors ir neišsitepiau, bet  matyti, kad labai arti kelnių grandinė juda.

- Geri purvasaugiai abiems ratams, galinė bagažinė, atraminė kojelė, šviesos priekyje ir gale, dviratinė vėliavėlė, nes dviratis gerokai žemesnis nei įprasta ir intensyvaus eismo sąlygom gali būti sunku pastebėti;

- Na ir tolimesnėm kelionėm gal verta pradėti galvoti apie bagažinę ir krepšius priekiniam ratui, krepšius po sėdyne ir už sėdynės, atramą galvai  ir galbūt net nuimamą apsaugą nuo lietaus iš neperšlampamo audinio.

Nežinau, gal dar privirinsiu bagažinių ir krepšių laikiklius kur nors, o šiaip jau kaip ir būtų galima vėl viską išrinkt, dar pašlifuoti, o tada gruntuoti ir dažyti.

Pagaliau prisiruošiau ir sulipdžiau lentynas savo aparatūrai, nes jau buvo užknisę tie laidai po kojom. Konstrukcijai panaudotos 5 cm storio lentos.

Pirminis ir antrinis stipriakai- amfiton, patefonas- arktur (vinilo čia tik koks trečdalis), dvd grotuvas su hdmi išėjimu- philips, monitorius su dvi-d lizdu- HP. Telikui kol kas poreikio nejaučiame. Apačioj spintelė dulkių siurbliui. Kolonėlių kabeliai pratiesti virš lubų, o pačios kolonėlės (estonia) integruotos į viršutines virtuvės spintelių dalis. Nu va čia viena matosi.

Šiuo metu griaudi Robbie Robertson- kokybiškos world muzikos atstovas.

Šis pavasaris svarbus dar ir tuo, kad praėjo du metai nuo kompostuojančio tualeto naudojimo pradžios, o tai reiškia, kad metus pildytos ir dar metus prastovėjusios komposto dėžės turinys keliaus į daržą ir gėlyną. Štai kaip šiandien atrodo visas turtas:

Kompostas dar neatitirpęs, bet nuo viršaus kelis karučius jau išvežiau. Kompostinė žemė juoda ir gana puri, vienu žodžiu- gėris. Matyti, kad dėžės turinys per metus gerokai sukrito. Kita dėžė beveik užsipildė, bet tikrai dar pakaks vietos kol ištuštinsiu pirmąją dėžę.

Nuo šiol panašiai tiek pat kokybiško komposto turėsiu kiekvieną pavasarį.

Besidairydami ką čia dar patobulinti atkreipėme dėmesį į terasoje kelis metus kaip stalą naudotą kabelio ritę, kuri jau buvo pabodusi ir šiek tiek per žema. Prisiminiau kadaise iš medienos fabrikanto VM gautas ir dirbtuvės chaose palaidotas brokuotas lovos kojas. Ritė buvo išardyta, o prie blyno ilgais medvaržčiais prisuktos trys kojos. Stalas tapo kiek aukštesnis ir dailesnis. Tarp dviejų ritės blynų buvusios lentutės, pasirodo, yra geros medienos, obliuotos, šiek tiek išlenktos per visą ilgį ir prašyte prašosi pritaikymui.  Po neilgų paieškų susiradau paprastos ir patikimos sulankstomos kėdės brėžinius ir griebiausi darbo. Pritaikiau matmenis savo lentutėms, neradau tinkamų vamzdelių, kur ant tų varžtų maunasi, tai jų išvis atsisakiau, nes nelabai jie ir reikalingi, ir po trijų valandų krapštymosi gavau tvirtą ir patogią sulankstomą kėdę:

Šitame name dabar jau naudojama daugiau nei 20 kėdžių, fotelių, suolų ir taburečių, visi jie skirtingi (nes visi žmonės yra skirtingi) ir, ar bereikia sakyti, nepirkti parduotuvėje.

Žiūriu aš į tuos prieš kelis metus darytus senus inkilus medžiuose ir ko tai jie man nedaro įspūdžio. Vasarą dar nieko, lapai daug ką uždengia, o ir paukščiai džiugina, bet žiemą tos nupilkavę lentos kažkaip liūdnai atrodo. Ai, sakau, padarysiu dar kelis inkilus, tik šį kartą pasistengsiu, kad viskas būtų teisinga, t.y. ir paukščiams būtų patogu, ir žmogui būtų įdomu pažiūrėti (ir gaminti, žinoma). Lentgalių, dažų, įrankių netrūksta. Laiko irgi, laimei, turiu, nes esu chroniškas bedarbis ir tinginys (nes nedirbu nei valstybei, nei ponui viršininkui).

Nu ir ką galiu pasakyti, smagi buvo dienelė, o rezultatas tikriausiai džiugins akį ne vienus metus. Inkilai iš išorės dažyti akrilu, stogai dengti skarda tai tikiuosi, kad jie bus gana atsparūs lietui ir sniegui. Geltonas inkilas yra dviejų skyrių: į viršutinį galima patekti pro arkinį langą pastogėje, o į apatinį- pro kairėje pusėje nuo durų esantį langą. Inkiluose yra ventiliacijos ir drenažo angos, iš vidinės pusės padarytos kopetėlės link skylės, kad paukščiams būtų patogiau išlįsti (sako, kad nebūtina jei lentos neobliuotos, bet gi nesunku prikalt kelis pagaliukus), šoninės sienelės atsidaro, kad būtų galima lengvai išvalyti.

Dar trūksta detalių inkilo tvirtinimui, nes nesugalvojau kur juos kelsiu (į medį, elektros stulpą ar ant namo kur nors), tai kol kas šį punktą praleidau.