BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Sausis, 2011

77. Viena pakopa.

2011-01-13

Pagrindiniame kambaryje dedant grindis paaiškėjo, kad skirtumas tarp tambūro ir kambario grindų gana nemažas gavosi, todėl reikia bent vienos laiptų pakopos. Šįkart daug nesukau galvos ir pasirinkau daugmaž standartinį sprendimą:

Tinkama durų varčia jau rasta, bet dar reikia prie jos padirbėti, todėl kol kas matyti tik dailiai suskilusi stakta.

Naktimis jau laikosi minusinė temperatūra, todėl yra šansų, kad dar viena mano nulipdyta sniego skulptūra išsilaikys ilgiau:

Rodyk draugams

76. Senis besmegenis.

2011-01-09

Juhuu, atodrėkis! Kaip jūs tikriausiai jau žinote, visi statybininkai per atodrėkį meta darbus ir lipdo sniego skulptūras. Bet kodėl viskas paprastai pasibaigia seniais besmegeniais? Argi tai nesako kažko apie mūsų visuomenę? Juk net vaikas tikrai sugebėtų nulipdyti ką nors įdomesnio, nei trys vienas ant kito užkelti rutuliai. Aš irgi bandžiau kažką išspausti, o galų gale vis tiek gavosi nors ir 2,5m aukščio, bet senis besmegenis:

Nuorodose atsirado dar viena įspūdinga dviejų tomų knyga- Derricko Jenseno “Endgame“. Tai knyga žaliesiems, arba tiems, kurie norėtų tokiais būti, arba tiems, kurie pradeda nujausti, kad kažkas čia vyksta ne taip. Tačiau skirtingai nei pasaulyje ir Lietuvoje vyraujantis žaliųjų trumparegiškumas, koncentruojantis į smulkias pertvarkas esamos sistemos ribose, kuris anksčiau ar vėliau baigiasi tik dar vienu apsipirkimu, bet šįkart jau “žaliojoje” parduotuvėje, Derrickas kabina giliai ir iš esmės. Šioje knygoje nerasite šleikščių politkorektiškų vapėjimų apie “darną”, apie tariamai išspręsiantį visas problemas mokslą, ar apie žmonijos “išsigelbėjimą” žaidžiant religinius ar dvasinius žaidimėlius. Pateikdamas galybę šiurpinančios faktinės medžiagos ir nevyniodamas žodžių į vatą Derrickas negailestingai demaskuoja mūsų civilizacijos, kultūros, politikos, ekonomikos pasiekimus, nepamiršdamas paminėti už visą tai sumokėtos sveiku protu nesuvokiamos kainos. Jo siūlomi sprendimai ir galimi praktiniai veiksmai tikriausiai šokiruotų didesnę dalį visiškai apkiautusios Lietuvos gyventojų, vis dar karštligiškai tebespaudžiančių prakaituotose rankose trispalvių kotus ir nesuvokiančių, kad juos eilinį kartą išdūrė. Ir ne tik juos, bet ir jų vaikus, ir jų vaikų vaikus… Mane kartais apima neviltis ir būtent tokia knyga duoda šiokį tokį pagrindą po kojomis, nuo kurio atsispyrus galima šį tą nuveikti. Aš labai tikiu, kad senių besmegenių skaičius Lietuvoje po truputį mažės ir daugės savarankiškų, savimi pasitikinčių ir žinančių ko nori žmonių, kuriems nereikės nei viršininkų, nei prezidentų, nei valstybių. Tebūna tai mano naujametinis palinkėjimas visiems šito blogo lankytojams.

Rodyk draugams