65. Pasivaikščiojimas po apylinkes.
Kiek čia dienų šalčiai jau laikosi? Nuėjau pažiūrėt, kaip atrodo vandens ištekėjimo vamzdis požeminėje pelkutėje. Prasidėjus šalčiams buvau paleidęs dviejų degtukų storio vandens srovelę tekėt per pelkę. Vamzdžio viršus ir dangtelio apačia pasidengusi maždaug 1 cm šerkšno storiu, o giliau viskas gražu, matosi kaip po truputį sunkiasi vanduo:
Čia matosi kiek jau supleškinau malkų nuo rudens. Sakyčiau koks 1,5×1,5m viena eile sukrautų ir gan prastų, likusių nuo išgriautos būdkės malkelių:
Žiemą gerai matosi mano kaip sodininko pastangos auginant šitą kriaušę. Tai gal visi žinot, kad į viršų augančios šakos augina lapus ir medieną, o horizontaliai augančios- vaisius, todėl šitos kriaušės šakos tik pasodinus buvo atlankstytos į šonus (kartu su viršūne) ir jau kitais metais pradėjo derėti. Kelis metus paauginus jas ir gaunant jau visai nemenką derlių, buvo leista vienam ūgliui prie kamieno šaut į viršų, šakotis, ir vėl viskas atlankstyta į šonus. Taip suformuotas antras derančių šakų lygis. Daugiau į viršų augt nebeleisiu:
Prūde ledas jau ir arklį atlaikytų, bet dar nebuvau ant jo užlipęs:
patiko (7)
2009-12-22 22:45
Komentaras ne į temą, bet nzn kaip kitaip susiekti su autoriumi, tad galima jį perskačius ir ištrrinti.
Jei dar aktuali kamštelių rinkimo akcija, tai esu sukaupęs šiek tiek gal kokius 200, tai jei dar jie reikalingi duokit žinią į emailą
2009-12-23 08:47
Cituoju: “Prasidėjus šalčiams buvau paleidęs dviejų degtukų storio vandens srovelę tekėt per pelkę”. Kurioj vietoj reguliuojasi tai?
2009-12-23 09:26
p darbu ziema viskas miega- grazu:}
2009-12-23 10:15
Tai name reguliuojasi, atsuki kraniuką truputį ir teka vandeniukas į kanalizacijos vamzdį, o iš jo patenka į pelkę.
2009-12-24 09:58
o kam paleides buvai? Kad neuzsaltu ar kad patikrint ar per salcius geriasi vanduo? 2 dalyka patikrinai, 1 ne - tekanciam vandeniui uzsalt, reikia zymiai didesnio salcio nei stovinciam.
2009-12-27 16:06
Cia tarp kitko patalpinau knyga, kuriai manau vieta butu blogo desineje puseje, gal kam bus naudinga paskaitinet http://rapidshare.com/files/326562523/kubilo_gamyba.pdf.html
2009-12-28 09:45
Prūdas izoliuotas plėvele ir užšalęs tai kaip iš pelkutės vanduo vis dar teka į prūdą? :)
2009-12-28 12:18
Del “tadelakt” 50 % kalkiu 50 % marmuro miltu + gelezies oksidas (kaip pigmentas) dar galima taip: 50% pelenu is peciaus persijotu per marle su 50 % kalkiu ir pigmentu. (na spalva tamsoka).
2010-01-07 13:01
Vanduo į duobę gali tekėti dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai kylant vandens lygiui kūdroje, kylą lygis ir įtekėjimo vamzdyje. Kai kūdra sklidinai pilna vandens, jo lygis vamzdyje pasiekia specialiai įstatytą atsišakojimą ir pro jį pradeda tekėti į šulinį (8 žiedai)- mano nesėkmingo bandymo išsikasti geriamo vandens šulinį rezultatą. Pamatęs mano nesėkmę su šuliniu kaimynas, kuris anksčiau nesutiko, dabar leido prisijungti prie jo gręžino. Taigi viskas baigėsi normaliai: turiu vandenį name ir turiu rezervinę talpą lietaus, tirpsmo vandeniui ar išvalytam vandeniui po pelkutės. Žiemą, kai kūdra pilna, vanduo po pelkutės teka į tą šulinį. Bet ne tik. Aš stipriai įtariu, kad klodamas pirmą vamzdį lietaus vandeniui nuo stogo blogai sujungiau kokią sąndūrą, nes tada dar nežinojau, kad tarpines (ar vamzdžio galą) reikia ištepti aliejum prieš jungiant, todėl labai didelė galimybė, kad tarpinė pasislinko ir pro ją į gruntą sunkiasi vanduo. Taip galvoju todėl, kad įklojus į duobę plėvelę ir tikrai gerai viską užsandarinus, pastebėjau, kad vanduo vis tiek po truputį geriasi. Kito varijanto neįsivaizduoju. Manau, kad po kiek laiko plyšys užsineš nuosėdomis ir gėrimasis sumažės.Nors man visai nieko šitas reikalas. Gi turi tas vanduo kažkur pasidėti.
Dar tiems, kurie kas šulinį keli patarimai. Nepasitikėkit jokiom virgulėm, etc., čia viskas fuflo. Pas mane du žmonės žaidė su tuo abiem kažką rodė ir abu suokė, kad “taip, čia gysla”, bet kai kast reikia, tai nėr vandens nors tu ką. Vienas kasėjas prasitarė, kad jis jau 3 šulinius tokius turėjo ir dabar metė tas virgules lauk. Vienintelis būdas (jei aplink nėr jau iškastų šulinių)- bandomasis gręžinys. Sumokėsi kelis šimtus, bet žinosi kur vanduo, žinosi kiek žiedų pirkt (ar nepirkt nieko jei vandens arti nėra). Antra, neskubėkit pirkt žiedų patys. Greičiausiai nežinot kurie geresni, kokios kainos. Prekiaujantys žiedais dažnai daro nuolaidas šulinių kasėjams. Aš, pvz., permokėjau po 30 Lt už žiedą
2010-01-10 22:17
O kas atsitiko, kad kaimynas nenorėjo leist prisijungt prie grežinio? Juk kaip tik turėtų būt suinteresuotas.
2010-01-11 10:15
Tai vat būtent, bet kiekvienas žmogus savaip viską supranta. Aiškinau ten kažką pradžioje kai prašiausi, bet matyt mano argumentai pasirodė silpnoki. Paskui gal iš kitų ką nors išgirdo, gal pakeitė nuomonę, gal juto kažkokį nepatogumą, nžn- pasijungiau ir ačiū jam už tai.
2010-01-18 18:26
o sutarti sudarei kokia del grezinio(nors juridiskai jos yra beveik niekines)? nes ateityje tarkim vel jo nuomone gali pasikeist ir gali nebeduot vandens
2010-01-19 08:47
Jokios raštinės sutarties nėra. Žodžiu sutarėm, kad aš kas mėnesį mokėsiu po 20 lt už elektrą (dabar gal jau reiks padidint) nežiūrint sunaudoto vandens kiekio, na ir, aišku, dalinsimės visas remonto ir priežiūros išlaidas. Aš daugiau tikiu ne popieriais, o žmonėmis, todėl tokia situacija mane visiškai tenkina. Manau, kad kaimynas irgi supranta, kad gręžiniui žymiai geriau, kai yra daugiau vartotojų. Kad reikalas prieitų iki atjungimo tur būt reikia nemenko konflikto (nes tam reiks vėl iškast beveik 1,5m gylio duobę). Kol kas tam nėra net prielaidų. Matysim… Pagaliau, yra suprojektuotas miesto vandentiekis ir kanalizacija, gal kada nors ir atvęs tą vamzdį, o tada, kaip suprantu, prisijungimas bus beveik privalomas.
2010-01-19 09:13
na jei nesimetei savo dalies i grezinio kaina, tada galima ir be sutarties, bus papildomas stimulas negadint santykiu su kaimynu. O seip kaimynai buna ir pasikeicia ir nezinai ka gausi… O statybose dirbineji ka nors dabar? kaip ten ta tavo kamera salcius atlaiko? parasyk, sekmes.
2010-01-30 18:33
Aptikau štai tokį įrenginį - http://mb-soft.com/public3/globalzl.html. Negana, kad kompostuoji atliekas, bet dar ir karštą vandenį pasigamini. Kiek tai realu???
2010-02-01 11:54
Sakyčiau. kad realu. Bet kai kurie dalykai man nepatinka. Visų pirma, tai organinės medžiagos pakrovimas ir iškrovimas pro tą sąlyginai nedidelį langelį. Turėtų būt nepatogu, ypač iškraut, nes reikia dar ir plėvelės nepraplėšt. Antra, daug peckelynės su gan nemažais organikos kiekiais. Gaut iš kažkur, susivežt, sandėliuot (patalpoj, nes lauke sušals į ragą), užkraut, iškraut. Man atrodo, kad čia daugiau kaip eksperimentas perpektyvai, įdomi alternatyva, kurią dar reikia išvystyti, o ne praktinis sprendimas šiandieninei Lietuvis situacijai.
Dar prisiminiau, kaip bičiulis pasakojo apie labai panašų šildymą matytą Vokietijos kaime (ten šilčiau nei Lt). Kaimas turi nusipirkęs bendrą pramoninę šakų smulkinimo mašiną, kuri pervežama kaip priekaba. Ten žmonės turi miškų, prižiūri pakeles, tai tų krūmynų pripjauna. Tada sumala su ta mašina, prie pietinės namo sienos pakloja plėvelę, taip, kad užeitų ir ant sienos per kelis metrus. Tada panašiai kaip čia surangomas plastiko vamzdis, ant jo užverčiama smulkintų šakų traktoriaus priekaba, palaistoma vandeniu, uždengiama ta pačia plėvele ir po kiek laiko prasideda puvimo procesas, temperatūra sukyla ir šildo vandenį vamzdyje.
2010-02-01 13:31
prieš kelis metus buvau radęs labai intriguojantį pasakojimą:
http://meileserdve.anastasija.lt/4/
niekaip man nepasidavė sveikai logikai.iki šiol. ir išbandyt nelabai turiu sąlygų tą krosnį. tai va beskaitant komentarus kilo tokia mintis. gal ši krosnis tikrai veikia. tik čia jau būtų malkų krosnis + pūdymo reaktorius. gal tai realu? kaip manot?
2010-02-01 14:39
To: Algis
Stebuklingoji Piotro krosnis vadinasi straipsniukas?
To:R
Žinau apie ką kalbat ;o)) kažkas tokio:
http://journeytoforever.org/biofuel_library/methane_pain.html
O čia šiaip labai daug įdomių idėjų.
http://www.builditsolar.com/
2010-02-01 14:40
A-a, anastazininkai… Tie tai mėgsta pasakas ir romantiką. O šiaip, taikūs ir geri žmonės, bent jau kiek man teko jų matyti. Tavo nuoroda atsidaro į tekstą apie indigo vaikus, bet tikriausiai turėjai minty Piotrio krosnį. Teko skaityti anksčiau tą tekstą. Romantizuotas, nepilnas ir, mano nuomone, klaidinantis tekstas.
Visų pirma, mano knygose rasta info:
-1kg lauke džiovintų malkų išskiria ~14166 J (džaulius) šilumos energijos. Taškas. Jei kas nors išgaus daugiau, drąsiai gali galvot apie Nobelį;
-smilkstančios, rusenančios malkos išskiria mažiau šilumos (kai kurie autoriai sako, kad net 2x mažiau);
-Piotro naudojama krosnis su didele karštų dujų kamera ir dūmų paėmimu iš apačios nėra joks išradimas. Tokios krosnys jau seniai žinomos, statomos ir naudojamos. Kai kurie žmonės jas vadina kalpokinėmis. Mačiau gyvą tokią krosnį Salininkų moliniame name. To namo gyventojai apie jos darbo privalumus kalbėjo labai santūriai.
Statomos krosnys ir su keliais kalpokais, t.y. keliomis tokiomis karštų dujų kameromis, bet dažniausiai statomos mišrios krosnys, t.y. su vienu ar keliais kalpokais ir dūmtakių sistema. Mano statomoje T formos koklių krosnyje irgi yra vienas kalpokas iš kurio dūmai irgi paimami iš apačios. Geležinė spinta yra gerai, bet tik kaip pigesnis, greičiau padaromas varijantas. Tokios pat konstrukcijos krosnis padaryta iš molio plytų galės dar ir sukaupti šilumą ir išlyginti jos išskyrimą į aplinką. Didelė užkrova pasiteisina tik tuo, kad reikia rečiau žaisti su malkomis ir atsiranda tam tikras lako rezervas. Bet viskas turi savo kainą. Krenta malkų šilumos išskyrimas, greitai užsineša kaminas. Iš teksto supratau, kad Piotras yra linksmas žmogus, kodėl neatsakyti jei klausia miestiečiai, kodėl nepagražinti, jei šie aikčioja iš susižavėjimo. Mėnesį šildytis su dviem karučiais malkų?! Aš aišku nemačiau koks ten tas karutis yra, nemačiau kaip ir iš ko pastatytas jo namas, kokia jo termoizoliacija, bet visgi, ir pasakos turi ribas. Šiuo atveju Piotras ryškiai persūdė.
Esminė info, kurios man trūksta Anastazininkų tekste:
-kaip dažnai valomas kaminas?
-koks bendras šildomas namo tūris?
-kuo ir kaip termoizoliuotas namas?
-ir svarbiausia, ar kas nors realiai bent kelias dienas pastebėjo krosnies veikimą ir malkų sunaudojimą? Ir nereikia nuvertinti Piotro kaimynų, kurie vis dar stato tradicines krosnis. Kaimiečiai nėra kvailiai, jei Piotro krosnis veiktų taip, kaip ten aprašoma, jau seniai pusė kaimo šildytusi būtent taip.
2010-02-01 15:04
Dėkui už tikrai vertingas nuorodas.
2010-02-01 15:51
Stebuklingoji Piotro krosnis vadinasi straipsniukas? taip.
tik nemokėjau iki straipsniuko nuvesti.
to R : dėkoju už išsamų atsakymą. Ir vėl teks tikėti kad amžino variklio nėra.
2010-02-04 18:47
Dėl to karšto vandens pasigaminimo iš organikos - tokiems dalykams labai svarbi temperatūra. Teko susidurti su mažais (pritaikytais vienai šeimai) biodujų ale reaktoriais - realiai tai išmūryta beveik apvali talpa po žeme, su viena uždengiama skyle organikai įkrauti ir kita dumblui iškrauti, ir šlangelė talpos viršuje, vedanti į virtuvę. Idėja - iš organinių atliekų pasigamini dujas ir verdi ant jų. Puikiai veikia pietryčių azijos šalyse. Pagrindinė organika - karvių mėšlas, nes savam tvarte jo kasdien susidaro, kasdien ir krauni kad pastoviai dujos gamintųsi. Bet Lietuvoj prastai veiks šaltuoju periodu. O ir gyvulius mažai kas jau laiko.
O šiaip norėjau pasakyti dėkui autoriui už pasidalinimą ir nuorodas. Ieškom informacijos savam nameliui, tai labai pravers.
2010-02-06 19:13
Gerb. RB, kažkada papasakojau kaip atskiest vašką. Dabar mielai pasidalinsiu patirtimi dėl sienų “dekoro”. 60% kvarcinio smėlio, kuo mažesnės frakcijos (smulkesnio) 40 % kalkių ir pigmento. Pigmentas tai geležies oksidas yra pirkt statybinėse prekėse “Geležies surikas”, ten dar visokių pigmentų svarbu kad būtų miltinis ir iškasamas. Užsiminkai šią tešlą, užtepi pirmą sluoksni su mentele, antrą sluoksnį prieš tepdamas sušlapini. Užtepus antrą sluoksnį pilnai išdžiovini. Muiluoji alyvuogių aliejaus muilu (mano praktika rodo, kad vos ne bet kuris muilas tinka) ir trini akmeniu pvz. iš granito pasidarai glotnų akmenuką patogų laikyti rankoje ir trini tą už muiluotą paviršių. Padžiovini pora dienų tada tepi linų sėmenų aliejumi palaikai kokia dieną ir nupoliruoji kokiu švelniu skudurėliu. Gražu. Ir paviršius malonus liesti. Dar galima į šį mišinuką įpilti miltų klijų nedaug bus vientisesnis mišinys, maloniau dengti. Čia pats pigiausias variantas ir rezultatai tikrai neblogi, puikus variantas pakeisti tapetus. Dar žinau neblogą receptą dažams gaminti, tik galiojimo laikas trumpas, bet tinka medžiui, tinkui…
2010-02-09 15:43
Rėžk ir dažų receptą, negailėk.
2010-02-10 20:04
http://picasaweb.google.com/vytukukiukas/Vytauto?feat=directlink
Čia dėl “tadelakto”
Dėl dažų:
imi pieną ir pasidarai varškę. Ta varške trini su “blenderiu” ir pili vandenuką ir trini. Gaunasi grietinė. Imeti gesintų ŠLAPIŲ kalkių, ir pigmento (uolienų pagrindo pvz.: geležies surikas). Sumaišai ir tepi. Dažai man sukrito per 6 valandas. Netepa pirštų. Patepus aliejumi - blizga ir tada, mano galva, didesnės hidroizoliacinės savybės. Dėl santykių kol kas nieko negaliu pasakyt, dar reiks žaist, bet pirma eisiu dabar minkyt aslos bandymus. Jei nedėti į dažus pigmento gaunasi skaidrus “lakas” na bent man gavosi.
Negaila prašom, kai dar kažką sužinosiu mielai pasidalinsiu, nes iš Gerb. RB labai daug ką jau sunaudoju. Darom mainus informacijos :-)
2010-02-10 20:06
http://picasaweb.google.com/vytukukiukas/Vytauto?feat=directlink
Čia dėl “tadelakto”
Dėl dažų:
imi pieną ir pasidarai varškę. Ta varške trini su “blenderiu” ir pili vandenuką ir trini. Gaunasi grietinė. Imeti gesintų ŠLAPIŲ kalkių, ir pigmento (uolienų pagrindo pvz.: geležies surikas). Sumaišai ir tepi. Dažai man sukrito per 6 valandas. Netepa pirštų. Patepus aliejumi - blizga ir tada, mano galva, didesnės hidroizoliacinės savybės. Dėl santykių kol kas nieko negaliu pasakyt, dar reiks žaist, bet pirma eisiu dabar minkyt aslos bandymus. Jei nedėti į dažus pigmento gaunasi skaidrus “lakas” na bent man gavosi.
Negaila prašom, kai dar kažką sužinosiu mielai pasidalinsiu, nes iš Gerb. RB labai daug ką jau sunaudoju. Darom mainus informacijos :-D
2010-02-15 21:49
Vytautai, o kaip del jusu siulomos tadelakt tecnologijos atsparumo vandeniu? Ar yra tas taip ju reklamuojamas vandens atsumimas?
2010-02-16 00:46
Ir dar leisiu sau pklausti gal kas turi kokia nuomone apie tokia statyba:
http://calearth.org/galleries/eco-dome.html
2010-02-17 11:02
400 200 100 gr. 50% kalkių,
280 140 70 gr. 35% marmuro miltų
80 40 20 gr 10 % kaolino
40 20 10 gr 5 % miltų klijų
Pigmentas
(Dar reiktų pabandyti smėlio imesti.)
Šitas labiau tinka “del vandens”. Muiluoji, tada linų sėmenų aliejus. Hidroizoliacija yra. Bandžiau kriaukle padaryti, vandens nepastebejau praradimo. P.s. viskas bandymų lygmenyje. Yra žmoniu profesionalų Lietuvoje, daro gerai ir LABAI GRAŽIAI, bet čia jau komercija. Nori ekologiškai pateplioti sienas, ar dekoro irgi rimtas klausimas.
O dėl eco-dome - jėga man šitie namukai. Lipdai sau rankytėm, užtepi “tadelaktu” vandens nebijo, ir gyveni sau bamba išvertęs, o apie kaina, žmonės, pagalvokime patys, nes sarmata čia net ką nors skaičiuoti. Vakar žiūrėjau, ką chebra iš šiaudų padarė, kokį namą. Ai karamba!!!!
http://www.youtube.com/watch?v=tJGHbr3u23Y&feature=PlayList&p=FBD463938A298A93&index=0
2010-02-17 12:35
Eco-dome arba statyba naudojant gruntu užpildytą audeklo rankovę, kaip ir visi kiti būdai turi savo pliusų ir minusų. Vienas pagrindinių minusų- prasta termoizoliacija, todėl Lt sąlygomis būtinai reiktų apšiltinti papildomai, t.y. statyti iš vidaus dar vieną sieną (iš polistirolio, vatos, šiaudų, lengvo molio ar pan.), o tai viską gerokai apsunkina ir pabrangina. Šiaip turiu visą detalią knygą apie tokią technologiją, tik vis neprisiruošiu įkelti.
2010-02-18 20:56
Įdėjau dar “tadelakt” kriauklę pripiltą vadenuku.
http://picasaweb.google.com/vytukukiukas/Vytauto?feat=directlink
2010-02-18 21:32
Nu įdomu. Kažkaip realesnė tampa molinė kriauklė nei iki šiol galvojau. Buvau skaitęs, kad tokių kriauklių bėda yra dugno ir išbėgimo vamzdžio sujungimas. Po kiek laiko pradeda sunktis vanduo turbūt dėl skirtingo molio ir plastiko ar metalo plėtimosi. Palaipsniui atsiranda mikro plyšelis, o tada jau greičiau viskas vyksta. Bet nžn, čia vienas žmogus taip rašė, kiti lyg ir nesiskundžia labai.
2010-02-19 10:26
Gal tą išbėgimą galima padaryti kaip piltuvėlį. Padarai kriauklėj išbėgimo skylę, o tos skylės apatinėj dalyje padarai skylės prailginimą. Tada tą prailginimą įmauni į išbėgimo vamzdį. Šitaip gaunasi, kad sujungimų, pro kuriuos galėtų leisti vandenį nelieka. Tiktai gali būt sunku skylės vidų užmuiluoti ir pats prailginimas silpnokas gautis.
Taip pat klausimas Vytautui: Jūsų kriauklė iš to tamsoko “tadelakt” gaminta, ar čia jau nudažyta?
2010-02-19 11:13
Ačiū Vygintai, oj kokia gera mintis, dėl nubėgimo. Kadangi darysiu kriauklę nr 3, bandysiu jau su nubėgimu. Pirma jau kompostuojasi, antra Jūs matėte.
Atsakymas į klausimą:
Ne veltui visur tadelakt rašau kabutėse “tadelakt” paaiškinu kodėl taip - t.y. tai yra tadelakt receptas pagal Vytautą, bandžiau tikrą tadelakt receptą su visom diatominėm žemėm vulkaninias pelenais ir t.t, bet nusivyliau, kaina nemaža. O man labai patiko RB mintys, kad reik daryt viską papigiai, RACIONALIA. taigi receptas kriauklės ir tos kitos plokštės paantrinu:
400 200 100 gr. 50% kalkių,
280 140 70 gr. 35% marmuro miltų (galima dar ko paieskoti, čia užpildas, kad netrukinėtu, gali būti smėlis, bet smėlis trupa, daug teorijos)
80 40 20 gr 10 % kaolino (baltas molis, galima paprastą ruda, bet spalvos išgavimas ribotas)
40 20 10 gr 5 % miltų klijų (čia labai diskutuotina, bandžiau kisielių labai neblogai, nori neekologiškai dėk akrilą dar pridėk balto cemento, bus tvirtesnis)
Pigmentas
(Dar reiktų pabandyti smėlio imesti.)
Beto čia dar žaist ir žaist. Čia kaip kūrinį kokį sukurti, vaiką užauginti kitaip sakant menas ir matematika.
vyto tadelaktas jei be pigmento būna baltas, truputi pilkšvas tonas (dėl kalkių, nes kalkės nėra sniego baltumo). Nesupratau biški kažko, tadelaktas nedažomas į jį pilama pigmento, dažniausiai iškasamo mineralinio pvz geležies oksidas (surikas). Taip ir čia padaryta įdėjau į baltą mišinį geltono pigmento. Tie juoduliai greičiausiai dėl muilo (juodas muilas alyvuogių aliejus taukmedžio sviestas, palmių aliejus ir t.t.; baisiai brangus ir čia pravalas mano. Yra geresnių sprendimų). Nuskilinėjo kraštai biesas žino dėl ko įtariu, kad dėl atžagarios rankos, bandysiu kitą kartą kitaip - ištiesinsiu ranka (juokas). Procesas pakankamai sudėtingas, užtepimo, užgeležinimo, muilavimo, finale linų sėmenų aliejus ir poliravimas. Ką apie tadelakt padengima galite pamatyti youtube - nieko panašaus. Pakankamai sudėtingiau viskas. O ir kaina to you tube apie 130 Lt nepasakysiu ar už 10 kg mišinio ar už kv/m su darbu, nepamenu, bet ne lietuvio kišeniai. Realiai lietuvoj yra kas daro su darbininko mišiniu nuo 50 iki 200 Lt už kvadrata, čia jau faktas, bet mišinys neoriginalus, neekologiškas, bet atrodo įspūdingai.
2010-02-19 12:56
Vilnieciai tadelakt pavyzdziu gali pamatyti prekybcentio Gedimin9 virsutiniame aukste esanciame ekobangos paviljone. Vis neprisiruosiu nukeliaut iki tos tadelakt prekiaujancios firmos pasiteiraut kainu. Vytautai prasau eksperimentuot kurybiskai ir atsakingai, tamstos kuryba bus igyvendinta mano vonios kambaryje :)
2010-02-19 13:17
Sidabriukui :-D; būtinai. el pastas mano vytukukiukas@gmail.com jei ka galėsim pa skypint ar kažką panašaus. Ne gaila man patirties. Draugaukim žmonės, atviras kodas valdo.
2010-02-21 19:49
http://picasaweb.google.com/vytukukiukas/Vytauto?feat=directlink
Papildžiau, pridėjau kolonos nuotrauką, bus gėlės vazonui pastatyti. :-) Vienas iš geriausiu mišinių. Labai svarbu, prieš maišant mišinį kalkės turi būti kiek galima ilgiau brinkusios vandenyje.